ES Pagrindinių teisių agentūra pastebi, kad norėdami persikelti į kurią nors ES valstybę iš kitos valstybės narės, asmenys dažniausiai turės teisę atvykti kartu su sutuoktiniu. Tačiau tos pačios lyties poros ne visada gali pasinaudoti šia teise, net sudariusios registruotą partnerystę ar susituokusios. Ar leisti ir ar pripažinti tos pačios lyties santuoką ar partnerystę, kiekviena valstybė narė sprendžia savarankiškai.
Net ir susituokusi vienoje valstybėje, pripažįstančioje vienalyčių porų santuokas, pora nėra užtikrinta, kad kitoje ES šalyje ji bus pripažinta ir galės naudotis sutuoktinių teisėmis. Daugelis konservatyvių šalių, tarp jų ir Lietuva – nepripažįsta tos pačios lyties santuokų, tad tokioje šalyje ji nesulauktų pripažinimo, o ištikus nelaimei – pagalbos.
EP grupės Lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų (LGBT) teisėms ir laisvėms ginti nariai pastebi, kad judėjimo laisvė nėra užtikrinama visiems ES piliečiams arba jų sutuoktiniams. Nors teisė turėtų būti taikoma visiems vienodai, lesbiečių ir gėjų poros susiduria su sunkumais, kai mėgina partnerystę pripažinti kitoje ES šalyje.
„Pavyzdžiui, teisėtai susituokusios Nyderlandų Karalystėje ir judėdamos į Airiją, Rumuniją ar Prancūziją, sutuoktinės rizikuotų prarasti pensiją ar teisę į vaiko globą“, – pastebi LGBT grupei priklausantys EP nariai.
Laisvą judėjimą riboja šeimos samprata
Šeimos nariu ES teisėje laikomas sutuoktinis, partneris, su kuriuo ES pilietis sudarė registruotą partnerystę, jei priimančioji valstybė narė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai. Taigi, jei priimančioji ES narė, kaip ir Lietuva, nepripažįsta registruotų partnerysčių, ji nebus pasiruošusi priimti vienalyčių porų į savo šalį.
Nors Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoja ir už teisingumą atsakinga Komisijos narė Viviane Reding tvirtina, kad „laisvo judėjimo teisė yra labiausiai branginamų ES piliečių teisių, ir kad privalu užtikrinti, kad visi ES piliečiai šia teise galėtų nevaržomai naudotis“, vis dėlto tos pačios lyties ir nesusituokusios poros šia teise naudotis dažniausia gali tik kaip atskiri ES piliečiai, bet ne pora.
Byloje Reed prieš Nyderlandų Karalystę Europos Teisingumo Teismas nepatenkino nesusituokusios skirtingų lyčių poros prašymo suteikti sugyventiniui iš Didžiosios Britanijos, dirbančiam Nyderlandų Karalystėje, leidimą gyventi šalyje. Savo sprendimą teismas grindė tuo, kad ES laisvo judėjimo direktyvoje sąvoka „sutuoktiniai“ apima tik susituokusias poras.
Judėjimo laisvė tos pačios lyties poroms – tabu
„Daugeliu atvejų lengviausias kelias tos pačios lyties porai atskirai remtis judėjimo laisve. Tokiu būdu jie abu atskirai vienas nuo kito gautų teisę apsigyventi ES šalyje“, – pastebi mokslininkas Keesas Waaldijkas. Tačiau primena, kad gali atsitikti taip, kad tokio darbuotojo partneris negalės gauti darbo, neturės reikiamų įgūdžių arba priklausys tam tikrai amžiaus grupei ir jie negalės disponuoti šia teise.
Vis dėlto, laisvas asmenų judėjimas – didelis galvos skausmas ES šalims. 2014 metais priimtoje rezoliucijoje dėl pagarbos pagrindinei teisei laisvai judėti ES, Europos Parlamentas paragino valstybes nares laikytis sutarties nuostatų dėl laisvą judėjimą reglamentuojančių ES taisyklių ir užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų paisoma lygybės ir pagrindinės teisės laisvai judėti principų, tačiau šis raginimas nepalietė tų šalių, kurios nepripažįsta vienalyčių porų registruotos partnerystės ar santuokos.
EK pastebi, kad svarbiausios nevisiško ar netinkamo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę problemos yra susijusios su trimis pagrindiniais klausimais: šeimos narių, įskaitant partnerius, atvykimu ir gyvenimu, trečiųjų šalių piliečių šeimos nariams išduodamomis vizomis ir leidimo gyventi šalyje kortelėmis ir apsaugos nuo išsiuntimo priemonėmis.
Ne visos ES šalys paklūsta ES direktyvoms
Taigi, laisvas ES piliečių judėjimas šeimų nariams – vienas didžiausių iššūkių Europos bendrijos narėms, kurios beveik dešimtmetį nesėkmingai sprendžia ES Laisvo judėjimo direktyvos įgyvendinimo klausimą. Su laisvo judėjimo sunkumais susidūrė naujosios ES šalys Bulgarija ir Rumunija, nes Jungtinė Karalystė (JK) šioms šalims nustatė pereinamąjį laikotarpį.
Daugiau nei 14 mln. ES piliečių yra kitų ES šalių gyventojai – 2,8 proc. visos ES populiacijos, tačiau neaišku, kiek šeimų šia teise negalėjo pasinaudoti, nes jų partnerystė nepripažįstama ES šalyse arba jų partneris yra trečiųjų šalių pilietis.
Dar 2012 metais JK sulaukė EK kritikos dėl netinkamai įgyvendinamos ES laisvo judėjimo direktyvos. JK kritikuota, nes darbuotojams iš Rumunijos ir Bulgarijos neišduoda laikinų leidimų gyventi šalyje, kai šia teise naudojasi darbuotojai iš kitų ES šalių.
Šalis taip pat nesuteikia galimybės šeimos nariui, kuris nėra ES pilietis, bet turi nuolatinį leidimą gyventi ES šalyje, be vizos patekti į JK, kai ES laisvo judėjimo direktyva šią teisę garantuoja šeimos nariams. JK pažeisdama ES teisę nesuteikia sveikatos draudimo ES piliečiams, kurie gyvendami šalyje nesusirado darbo, taip juos išskirdama iš dirbančių ES piliečių.
Iš naujojo EP parlamento tikimasi daugiau nei iš praėjusių. Tikimasi, kad šis imsis spręsti per dešimtmetį neišspręstų klausimų, susijusių su ES laisvo judėjimo direktyvos įgyvendinimu. Nors dideli lūkesčiai yra lydimi skaudžių nusvilimų, tikimasi, kad EP praplės ES laisvo judėjimo direktyvos ribas, o šeimos sąvoka apims nesusituokusias ir vienalytes poras, kurių teisinis ir socialinis statusas vis dar nepripažįstamas kai kuriose ES šalyse.