Europos Parlamento ir visuomenės reakcija
Vieną dieną – XXI amžius ir demokratijos klestėjimo metas, kitą dieną – grįžimas du šimtus metų atgal. Taip toli į praeitį visus nubloškė lenkų europarlamentaro seksistinė nuomonė ir viešas jos išsakymas. Žinia apie šį įvykį žaibiškai apskriejo pasaulį ir susilaukė neigiamos reakcijos bei komentarų antplūdžio. Socialiniai tinklai užsipildė pasipiktinimo žinutėmis ir kaltinimais, kad modernioje visuomenėje dar yra žmonių su tokiu mentalitetu ir jiems leidžiama viešai kalbėti.
Didžiosios Britanijos europarlamentaras Seb Dance naujienų tinklaraščiui „The Independent“ sakė, jog pernelyg dažnai nacionalistai ir ekstremistai skleisdami neapykantą slepiasi už termino „žodžio laisvė“ peržengdami visas ribas. Anot jo, lenkų atstovas Europos Parlamente pažemino pats save ir prarado pasitikėjimą bet kuriuo klausimu.
Savo ruožtu Lietuvoje išrinktas Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas nemano, jog apskritai reikia reaguoti į šį išsišokimą, nes jis „neturi jokios realios reikšmės nuomonių formavime“.
Europos Parlamente paskelbta, jog J. Korwinas-Mikke'as neišvengs drausminančių priemonių dėl seksistinio pareiškimo apie mažesnius moterų atlyginimus. Pasak Europos Parlamento pirmininko Antonio Tajani, europarlamentaras sulaukė „precedento neturinčių“ sankcijų, tarp kurių numatyta 30 dienų nemokėti jam Europos Parlamento nariui skiriamų dienpinigių.
Europos lyčių lygybės komiteto ekspertė Jolanta Reingardė apgailestavo, kad XXI amžiuje dar atsiranda tokių išsišokėlių, kraštutinių ekstremistų. Tačiau visoje šioje situacijoje galime pastebėti ir teigiamų padarinių.
„Pozityvus aspektas yra tas, kad Europos Parlamentas, taikydamas sankcijas lenkų europarlamentarui, sukuria labai gerą precedentą parodyti, kad tokie dalykai nebus toleruojami jokiomis sąlygomis. Taip pat galime matyti, jog buvo mobilizuota labai daug žmonių. Net tie, kurie galėjo turėti kažkokių abejonių dėl lyčių lygybės, po šio incidento neliko abejingi“, – aiškina J. Reingardė.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė vienareikšmiškai sutiko, jog lenkų europarlamentaro primityvus ir seksistiškas požiūris nubloškia 200 metų atgal. Tačiau tai, ekspertės nuomone, tikrai nesumažina pasitikėjimo Europos Parlamentu, tik veikia valstybės, kuriai atstovauja europarlamentaras, įvaizdį.
„Ši situacija nieko bendrai nesako apie Europos Sąjungą. Lietuvoje mes turime daug problemų, susijusių su lyčių lygybės aspektu, tačiau, jei ne Europos Sąjunga, šių problemų būtų dar daugiau“, – vertino M. Jankauskaitė.
Moterų atlyginimai – 16 proc. mažesni
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, moterų ir vyrų vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis 2015 m. šalyje sudarė 14,3 proc. Nuo 2014 m. jis padidėjo 0,6 proc. Didžiausias darbo užmokesčio atotrūkis buvo užfiksuotas finansinės ir draudimo veiklos srityje (38,5 proc.), bei informacijos ir ryšių sferoje (29,5 proc.).
Panaši situacija susiklosčiusi visoje Europoje. Europos Parlamento duomenimis, moterys uždirba gerokai mažiau negu vyrai ir gauna mažesnes pajamas, įskaitant pensijas. Nors vidutiniškai ES aukštąjį išsilavinimą įgyja daugiau moterų negu vyrų, jos vis dar uždirba mažiau. ES vyrų ir moterų vidutinio darbo užmokesčio skirtumas siekia 16,1 proc., o pensijų skirtumas net – 40,2 proc.
Anot J. Reingardės, darbo užmokesčio skirtumai susiję su nevienodomis moterų ir vyrų galimybėmis ir ekonomine priklausomybe. Jeigu moteris uždirba mažiau, galimybės vėliau ekonomiškai apsirūpinti irgi yra menkesnės.
Viena didžiausių lyčių nelygybės problemų Europos Sąjungoje išlieka segregacija darbo rinkoje. Švietimo, sveikatos bei socialinės rūpybos srityse dirba keturis kartus daugiau moterų nei vyrų, tačiau už šios srities darbus mokamas mažesnis atlyginimas. J. Reingardė primena Jungtinėje Karalystėje atliktą tyrimą, kurio metu buvo lyginama policininko ir slaugytojos kvalifikacija. Nors abi specialybės reikalauja mokytis tiek pat metų, o ir vieni, ir kiti specialistai dirba su žmonėmis ir jų gyvybėmis, jų atlyginimų skirtumas didžiulis. Sunku surasti kitą šios situacijos paaiškinimą kaip kultūrinės normos, kurios nuvertina moterišką darbą. Manoma, jog moteriai būti slaugytoja yra labiau įgimta nei jai būti policininke.
Europos Parlamento duomenimis, moterų ekonominė priklausomybė nuo vyrų yra labai didelė. Vienam iš partnerių pasitraukus iš namų ūkio, pavyzdžiui, skyrybų, ar mirties atveju, skurdo lygis iš esmės pasikeičia. Šiuo metu 18 proc. Lietuvos namų ūkių, kuriuose gyvena poros su vaikais, skursta. Jei tokiame namų ūkyje moteris netenka pajamų, skurdo lygis išauga iki 38 proc., tačiau jei jų netenka vyras – beveik dvigubai – 64 proc. Šie duomenys akivaizdžiai rodo didelę moterų ekonominę priklausomybę nuo partnerio.
Valstybės turi imtis daugiau atsakomybės
Moterų ir vyrų lygiateisiškumas – vienas iš prioritetinių Europos Sąjungos siekių. Europos Komisija 2016 m. kovo mėnesį išplatino Strateginį įsipareigojimą dėl lyčių lygybės 2016–2019 m. Vienas iš pagrindinių šios strategijos siekių – vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pajamų ir pensijų skirtumo mažinimas, moterų dalyvavimo darbo rinkoje didinimas bei vienoda moterų ir vyrų ekonominė nepriklausomybė. Kovo 6 d. Europos Parlamento Moterų teisių komiteto nariai taip pat paragino ES ir jos valstybes dėti daugiau pastangų užtikrinti lyčių lygybę.
Vis dėlto Europos Sąjungos iniciatyvos negali užtikrinti visiškos lyčių lygybės, nes daugelis jos aspektų priklauso šalių narių kompetencijai.
„Žinoma, Europos Sąjunga yra įtvirtinusi vertybes, kurias nuolatos primena, ir valstybės, būdamos Bendrijos narėmis, privalo jas ginti.
Tačiau daugiausia darbo turi būti nudirbama nacionaliniu mastu, todėl ir jaučiamas didelis skirtumas tarp valstybių. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys yra gerokai labiau pažengusios šiuo klausimu. Šiose valstybėse jaučiamas didelis politinis įsipareigojimas skirti daug dėmesio lyčių lygybei“, – pastebi J. Reingardė.
Vis dėl to lyčių lygybės problema susijusi ne tik su socialiniu teisingumu bei ekonominiais rodikliais, bet ir visuomenėje paplitusiais stereotipais ir kultūrinėmis normomis, kurios yra sunkiai išjudinamos ir pakeičiamos. Kaip aiškina Europos Komisija, viena svarbiausių priežasčių, kodėl egzistuoja nevienodas darbo užmokestis vyrams ir moterims už tą pačią vertę atitinkantį darbą, yra skirtingai vertinama vyrų ir moterų įgyta kompetencija.
Pasaulio ekonomikos forume tirta, kaip skirtingai moterys ir vyrai vertina galimybių paskirstymą. Nors daugiau nei du trečdaliai apklausų vyrų nurodė, jog, jų nuomone, moterys turi lygias galimybes kaip ir vyrai darbe, tik trečdalis apklaustų moterų sutiko su šiuo teiginiu. Bet to, 80 proc. moterų sutiko, kad lyčių lygybė turi tapti būtinybe pertvarkant darbo sistemą ir tik 48 proc. vyrų palaikė šią nuomonę. Toks kontrastas leidžia suprasti, kodėl pokyčiai yra nežymūs ir sunkiai įgyvendinami.
Pagal naujausią pasaulio lyčių lygybės atotrūkio ataskaitą (The Global Gender Gap Report), prireiks dar 170 metų, kad pasaulyje išnyktų lyčių nelygybė, jei nebus imtasi konkrečių priemonių jau dabar.