Kaip teigiama „Radio Free Europe/Radio Liberty“ (RFE/RL) straipsnyje, Romos deklaracijoje politikų vartojama kalba, kurioje galima rasti užuominų į „dviejų greičių“ Europą, anot dalies kritikų, gali kelti grėsmę ES vienybei.
Kiti sakytų, kad geresnis apibūdinimas šiai kalbai – „kelių greičių“ Europa.
Visos ES narės, išskyrus Didžiąją Britaniją, pasirašė Romos deklaraciją, kurioje teigiama: „Veiksime drauge, kartais skirtingais tempais, o kur reikės – intensyviau, tačiau visada – judėdami ta pačia kryptimi“.
Dviejų greičių (kelių greičių) Europos rėmėjai pasakytų, jog tai suteikia ES narėms daugiau laisvės formuoti šalių aljansus kuriant tam tikrai valstybių grupei joms naudingesnę politiką. Tai ypač pravesrtų, kuomet neįmanoma pasiekti vienbalsio konsensuso ES mastu.
Anot pastarųjų (dviejų greičių Europos rėmėjų), tokia galimybė šalims yra svarbi, jei ES toliau plėsis į Balkanus ir taps Sąjunga, sudaryta iš daugiau nei 30-ies valstybių. Manoma, kad vienbalsiškumas tokioje plačioje sąjungoje būtų ypatingai sudėtingas.
Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavieras Bettelis kovo paskutinį savaitgalį vykusio Romos susitikimo metu teigė, kad jis verčiau renkasi turėti dviejų greičių Europą, negu „mirusią ar nejudančią“ Europą.
„Kai valstybė sakytų: „Aš to daryti nenoriu“, aš galėčiau jai atsakyti: „Gaila, bet dėl to neblokuok mano noro vienytis su kitais,“ – X. Bettelis pridūrė.
Kritikai: politika, vedanti prie skirtingų greičių ne vienija, o kuria pleištą tarp šalių
Oponentai teigia, kad leisdama diferenciaciją, ES atsisako vieno pamatinio savo principų – siekti lygybės per didesnę integraciją.
Kritikų nuomone, dviejų greičių Europa sukurs dvi atskiras Europas ES viduje.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, buvęs Lenkijos ministras pirmininkas, kalbėdamas su kitais valstybių vadovais Romos susitikimo metu, teigė, kad jis pusę savo gyvenimo pragyveno už Geležinės uždangos, kuomet Šaltojo karo metu Europa buvo padalinta į Rytų ir Vakarų aljansus.
„Anuomet mes iš tiesų gyvenome dviejų greičių Europoje,“ - perspėjo D. Tuskas susirinkusius.
Kas vadovautų dviejų greičių Europai?
Judy Dempsey, ES reikalų specialistė tyrimų centre "Carnegie Europe", teigia, kad pagrindiniu klausimu išlieka, ką Europos šalims iš tiesų reikštų būvimas pirmojo ar antrojo greičio grupėse.
Ekspertai sutaria, jog manyti, kad kadaise ES pradžią davusių šešių šalių grupė ateityje bus ES varikliu – nėra iki galo logiška.
„Akivaizdu, kad aukštesnės pakopos greitį vystys euro zonos šalys. Šios šalys, naudojančios vieningąją ES valiutą, yra kvalifikuota dauguma, kurios užtenka priimti teisės aktus ES ministrų tarybose,“ - sakė J. Dempsey.
Šiai šalių grupei, remiantis J. Dempsey, pagrindinis iššūkis bus iš esmės pergalvoti fiskalines taisykles – kiek giliai jos yra pasirengusios integruotis į fiskalinę sąjungą.
Kita vertus, aštuonias šiuo metu euro zonai nepriklausančios ES nares galime vadinti antrojo greičio šalimis.
Tačiau Lenkijos vyriausybė yra nusiteikusi itin priešiškai tokios dviejų greičių Europos idėjos. Anot jos, tokia ES subyrėtų ir prarastų savo pamatinius tikslus.
J. Dempsey teigia, jog dviejų greičių Europai virtus realybe, Lenkijos ir kitų euro zonai nepriklausančių valstybių reakcijos sukurs galvosūkį Vokietijai, palaikančiai kelių greičių Europos idėją, tačiau itin atsargiai žvelgiančią į kitų šalių reakcijas šiuo klausimu.
Analitikė priduria: „Berlynas, siekdamas išlaikyti visas ES šalis diskusijose, turi būti itin atsargus, rinkdamasis savo pokalbių toną. Antraip gali susidaryti įspūdis, kad Vokietija nori savaip suprojektuoti ES.“
Kelių greičių Europa? Ar dviejų greičių Europa?
Rolandas Freudensteinas, Wilfierdo Martenso Europos studijų centro direktoriaus pavaduotojas, sako, kad jis nemano, kad nepaisant politikų retorikos, Europos Sąjunga iš tiesų judėtų link dviejų greičių Europos.
„Aš manau, mes kalbame apie daugiau greičių Sąjungą,“ - R. Freudensteinas teigė EFE/RL. „Netikiu, kad galima būtų šalis suskirstyti į Sąjungos šerdį ir pastarajai nepriklausančią grupę. Šiuo metu toks procesas nevyksta ir nepanašu, kad vyks ateityje.“
R. Freudensteinas pažymi, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel, daugybę metų bandžiusi „maksimaliai suvienyti“ ES, atsitraukė ir keičia savo retoriką, vartodama „kelių greičių Europos“ sąvoką.
„Jos pasisakymuose, mano manymu, nėra kalbama apie du greičius: Sąjungos šerdį, kuri visomis prasmėmis integruotųsi, ir periferijoje liekančias šalis“.
„Tuo metu didžioji dalis ES narių palaiko kelių greičių Europos idėją. Pavyzdžiui, Prancūzija, Nyderlandai bei dalis Skandinavijos valstybių,“ – savo vertinimu dalijasi R. Freudenteinas, mokslininkas taip pat laikosi minties, kad pietinės ES narės problemų dėl kelių greičių Sąjungos neįžvelgtų.
R. Freudensteino manymu, Lenkijos prieštaravimai dėl tokios ES ateities remiasi jų turimomis klaidingomis prielaidomis. „Dviejų klasių Europos tikrai nebus,“ – užtikrina R. Freudensteinas.
Kokios šalių grupės tikėtinos sprendžiant skirtingus klausimus?
Ekspertai didžiąja dalimi sutaria, kad kelių greičių Europos idėja virs Sąjunga su daug šalių grupių, susivienijusių spręsti skirtingus iššūkius.
Tiesą pasakius, kelių greičių Europa egzistuoja jau šiandien. Kaip pavyzdžius galime paimti euro zoną ar Šengeno erdvę, kurioje esančių šalių piliečiai tarp šalių gali keliauti be pasienio kontrolės punktų.
Saugumo klausimais kelių greičių Europos idėja taip pat leistų Prancūzijai, Vokietijai ir Nyderlandams pagerinti jų žvalgybos agentūrų informacijos dalijimąsi.
Manoma, jog kitos šalys gali siekti sukurti sąjungas, skirtas priimti panašius prieglobsčio reguliavimo įstatymus ar skatinančius bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityse.
„Nemanau, kad bus valstybių šerdis visiems šiems klausimams, darau prielaidą, kad šalys grupuosis priklausomai nuo klausimo aktualumo jų valstybei,“ - teigia R. Freudenstainas.
Ekspertai prognozuoja, kad įgyvendinus kelių greičių Europos projektą, šalims, bandančioms tapti ES narėmis, bus sukurta nauja jų priėmimo į Sąjungą procedūra.
Ar kelių greičių Europa yra šių dienų ES problemų sprendimas?
Rosa Balfour, JAV veikiančio Vokietijos Marshallo fondo vykdančioji direktorė, teigė esanti skeptiška dėl šiuo metu vis garsiau aptarinėjamų dviejų ar kelių greičių Europos projektų.
R. Balfour neįtikina mintis, jog kelių greičių Europa išspręs opiausias šių dienų ES problemas – migrantų ar skolų krizes.
„Manau, jog geriausias galimas ES formatas išsikristalizuos ieškant atsakymų į svarbiausius nūdienos klausimus. Vėliau galima tokį formatą išplėsti ir į kitas sritis,“ – siūlo R. Balfour.
„Labai lengva pasakyti, jog mes galime judėti skirtingai greičiais, vis dėlto esminis klausimas - link ko judame? Apie tai pirmiausia turėtų susimąstyti politikos formuotojai,“ – priduria R. Balfour.