11 žurnalistikos studentų iš visos Lietuvos kartu su DELFI kolektyvu nusprendė parodyti savo gimtuosius miestus netikėtu kampu – kuris gi iš jų europietiškiausias, o kuriam dar reikėtų pasitempti? Tačiau vos kibus į darbus jaunųjų žurnalistų laukė netikėtumas: pristatyti savo gimtinę jie turi ne tik žiūrovams, bet ir miesto svečiams, kurie regi ne akimis, o širdimi.
Neregių pora iš Vilniaus Andžėjus Ravanas ir jo gyvenimo draugė Vaida Bandzaitė rytą pradėjo Smiltynės jachtklubo viešbutyje, kur juos nustebino itin spalvinga pajūrio garsų paletė.
Smiltynėje visos filmavimo grupės taip pat laukė paslaptingos apeigos. Muzikos terapijos ir meditacijų studijos „Dabartis“ įkūrėjas Linas Švirinas atvėrė duris į Smiltynės Karaliją ir pamokė, kaip afrikietiškų būgnų garsais praskaidrinti dangų, o taip pat ir savo protą.
Tada atėjo laikas užsukti į Smiltynės delfinariumą. Čia visa projekto komanda sužinojo nemažai intriguojančių faktų apie protingiausius jūrų gyvūnus. Ar delfinai prausiasi? Kur yra delfino nosis? Kodėl šie gyvūnai miega pramerkę vieną akį? Ir kaip jie varžosi dėl lankytojų dėmesio? Gavę visus atsakymus svečiai iš sostinės turėjo ir unikalią progą patirti itin artimą kontaktą su šiais draugiškais jūrų žinduoliais.
Pabaigusi tyrinėti Smiltynės stebuklus visa šauni „Nematyta...“ kompanija šturmavo Kuršių marių bangas. Tai buvo ne tik išsami žvejybos pamoka, bet ir tikrai ekstremalus pasiplaukiojimas kateriu. Kaip skenuoti dugną? Koks masalas geriau tinka starkiui, o koks ešeriui? Ir kodėl geriau nežvejoti prie labiausiai saugomo valstybės objekto?
Trys būsimos žurnalistės Gabija, Greta ir Beatričė po žvejybos pagaliau veda svečius į šurmuliuojančio uostamiesčio centrą, o pirmasis sustojimas – Kultūros fabrikas, kur visą filmavimo grupę pasitinka lindyhopo mokytojai. Greitai pramokę šio džiaugsmą ir meilę nešančio šokio judesių projekto svečiai sujaudino net visko mačiusius šokių studijos instruktorius.
Klaipėda garsėja ir savo sportininkais. Todėl miesto portretas nebūtų išsamus nepakalbinus ir vieno iš ryškiausių čia sportuojančių atletų Aurimo Didžbalio. Atvirame interviu prie pietų stalo aukščiausius apdovanojimus skinantis sunkiaatletis papasakos, kodėl kartais jis jaučiasi trapus kaip kiaušinis ir vengia net Jūros šventės.
Viešnagei krypstant vakarop visas linksmasis penketas neišvengiamai patraukė uosto link, nes ten išsirikiavo didingi „The Tall Ship Races“ lenktynių burlaiviai. Jūrų apsauga nuo užterštumo kaip ir klimato kaitos pažabojimas yra vienas iš Europos Sąjungos politikos prioritetų. Ar didžiuosius burlaivius galima pavadinti viena ekologiškiausių susisiekimo priemonių, kuri galbūt yra ne praeities reliktas, o priešingai - ateities transportas? Į šį klausimą atsako Brazilijos laivo kapitonas, kol jo pavaldiniai kaitina šviesiaplaukių lietuvaičių kraują pietietiškais ritmais ir judesiais.
Tokiuose kultūriniuose susibūrmuose kaip Jūros šventė Europos Parlamentas įžvelgia puikią konfliktų prevencijos priemonę, kuri vienija žmones, o turizmo skatinimas užtikrina ir viso regiono darnų vystymąsi. Jūros šventėje puoselėjamas dar vienas Europos Sąjungos prioritetas – išsaugoti kultūrinę įvairovę ir tradicinius amatus. Tuo suskubo pasidžiaugti laidos herojai Andžėjus ir Vaida, įsigiję spalvingų tautodailės kūrinių.
Be galo ilgą ir turiningą dieną uostamiestyje vainikavo Jūros šventės fejerverkai, kuriems stebėti DELFI filavimo grupė pasirinko patį geriausią tašką – Smiltynės krantinę. Prisipažinę mylintis Klaipėdą projekto svečiai ir žurnalistai gavo netikėtą dovaną: iškart po fejerverkų uosto laivai savo signalais sugrojo jiems užburiančią muzikinę kompoziciją.
Priminsime, kad Andžėjus yra DELFI projekto „Herojai tarp mūsų“ laureatas, apdovanojimą iš Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų jis gavo už tai, kad nepaisydamas savo negalios sugebėjo tapti Tarptautinių mokymų centro „Dialogas tamsoje“ instruktoriumi ir padeda tobulėti regintiems.
Kitame DELFI ir Europos Parlamento pristatomame laidų cikle jūsų laukia pažintis su „Nematytu Panevėžiu“.