Lietuvoje taip pat stebimi trečdaliu sumažėję smurto atvejai. Apie ką statistika nutyli?
Pirmauja Rytų Europa
Nors įvykių užregistruojama mažiau, daugėja nusikalstamų veiklų. Remiantis Lietuvos policijos departamento duomenimis, užregistruotų įvykių, lyginant 2012-uosius su praėjusiais metais, užregistruojama 10,5 proc. mažiau. Nusikalstamų veikų skaičius nuo 2011-ųjų iki praėjusių metų padaugėjo 3,7 proc. Daugiau nei dešimtadaliu sumažėjo vagysčių, penktadaliu - plėšimų, trečdaliu išaugo veikos, susijusios su psichotropinėmis bei narkotinėmis medžiagomis, 27,6 proc. padaugėjo kontrabandos atvejų. Kitaip situacija atrodo vertinat ilgesnio laikotarpio pokyčius.
„Kaip rodo tyrimai, Europoje mažėja ir realus bei registruotas smurtinis nusikalstamumas - ir Vakaruose, ir Rytuose. Čia vėlgi bendras vertinimas, nes yra šalių su priešingomis tendencijomis. Sunkių smurtinių nusikaltimų Lietuvoje per pastaruosius 10 metų sumažėjo 30 proc.“ - sako Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Gintautas Sakalauskas.
Besidairant po smurto geografiją, pastebima, kad smurto santykinė dalis yra daug mažesnė ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse – kuo geriau gyvenama, tuo mažiau smurto. G. Sakalauskas atkreipia dėmesį ir į istorines Rytų Europos sąlygas:
„Smurto yra daug daugiau šalyse, neseniai išgyvenusiose totalitarizmą - bendras požiūris į žmogų, baimė, agresyvumas, nepasitikėjimas, žmonių tarpusavio santykiai labai priklauso nuo atmosferos šalyje. Svarbu pastebėti, kad smurtinis nusikalstamumas Lietuvoje mažėja nuo labai aukštos kartelės - net ir jam gerokai sumažėjus mes dar vis tiek turime maždaug 5 kartus daugiau nužudymų nei daugelyje kitų Europos šalių. Tokie rodikliai yra beveik visose posovietinėse šalyse.“
Auklėjimo fizinėmis bausmėmis įtaka
Kas skatina išsivysčiusiame pasaulyje smurto mažėjimą - pasaulio kriminologams rūpimas ir svarbus klausimas, į kurį bandoma atsakyti taikant įvairias teorijas – nuo kalėjimų sistemos pokyčių iki efektyvesnių policijos pajėgų. Viena iš teorijų kalba ir apie vaikų auklėjimo be smurto įtaką.
„Tai, kad vaikų agresyvus elgesys labai priklauso nuo jų paties patiriamo smurto, net ir tariamais auklėjimo tikslais, šiais laikais jau nekelia abejonių... Vokietijoje 2000 m. priėmus įstatymą, kuris vienareikšmiškai uždraudė smurtą prieš vaikus, tyrėjai pastebi, kad per 13 metų tėvų, kurie vis dar taiko fizines bausmes vaikams, gerokai sumažėjo, lygiai taip pat, kaip ir patyčių mokykloje“, - pastebėjo mokslininkas. Visgi tai kol kas menkai atsispindi smurtinio nusikalstamumo statistikoje, nes daugiausia smurtinių nusikaltimų padaroma būnant 18-24 metų. Gimusieji po 2000 m. negali būti baudžiamosios atsakomybės subjektais - Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, ši atsakomybė galioja nuo 14 metų.
Vis dar griebiamės diržo
Nors vakariečiai skatina remtis meilės vietoj diržo principu, Lietuvoje į auklėjimą smurtu žvelgiama kitaip. Pernai metais VO „Gelbėkit vaikus“ užsakymu atliktas fizinių bausmių vaikams taikymo situacijos tyrimas parodė, kad fizinės ir kitos žeminančios bausmės vis dar išlieka priimtina vaiko auklėjimo forma.
„59,6 proc. tėvų nuomone, fizinės bausmės neturėtų būti taikomos, bet yra situacijų, kai jos pateisinamos. Labiausiai tėvai pateisina fizines bausmes, kai vaikai rūko, vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas bei vagia“,- rezultatus komentuoja Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnioji patarėja Audronė Bedorf.
Smurto atvejų prieš vaikus pastaruosius trejus metus skaičius nesikeičia. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, skirtingas praėjusiais metais smurtą patyrusių vaikų (1261) ir smurto atvejų prieš vaikus (1343) skaičius rodo, kad yra atvejų, kai vaikai pakartotinai ar periodiškai patiria smurtą.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad oficiali statistika apie smurtą patyrusius vaikus neatspindi, kiek realiai yra vaikų, kurie kasdien patiria smurtą. Dažnai iš savivaldybių informacijos apie smurto atvejus prieš vaikus išvis negaunama arba gaunama praėjus ilgam laikui“,- sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausioji specialistė Regina Lincevičienė.
Nors Lietuvos įstatymai draudžia vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis bei atitinkamai jį drausminti, specialistai pastebi, kad realybėje jie apeinami.
„Praktikoje taikant atskirus teisės aktus, nustatančius atsakomybę už prievartą prieš vaikus, fizinės bausmės ne visuomet patenka į įstatymuose apibrėžtas sąvokas. Fizinės bausmės auklėjant vaikus gali būti laikomos mažareikšmėmis ir patenkančiomis į auklėjimo sąvoką“,- pastebi A. Bedorf.
Labiausiai skriaudžiami 10–14 m. vaikai, kiek daugiau – berniukai. Nors dažniausi fizinio smurto atvejai, pastaraisiais metais vis labiau atpažįstamas ir psichologinis smurtas.