Siekdami pagerinti lėktuvų keleivių gyvenimą, europarlamentarai nubalsavo už pataisas, palengvinančius kompensacijų už atidėtus skrydžius bei sugadintą ar pradangintą bagažą gavimą, užtikrinančius daugiau informacijos ir pagalbos kelionės nesklandumų atveju ir t.t.
Tačiau Civilinės aviacijos administracija didelio lėktuvų keleivių teisių padidinimo skelbti dar nežada, o oro linijų atstovai laukia tikslesnės informacijos.
Kaip palengvinti keleivių dalią?
Nors po to, kai Europos Komisija ir Europos Parlamentas pildė bei taisė reglamentą, dokumentas mirgėte mirgėjo nuo siūlymų, pagrindines naujoves galima lengvai sugrupuoti į penkias kategorijas.
Kompensacijos laikomos labiausiai keleivius dominančia kategorija. Siūloma, kad tie keleiviai, kurių skrydis atidedamas daugiau nei 3 valandoms, turėtų gauti tokią pačią kompensaciją kaip ir tie asmenys, kurių skrydis buvo atšauktas. Be to, kiekviename oro uoste rekomenduojama įrengti specialią, pretenzijas dėl bagažo tvarkančią tarnybą – atvykus ir supratus, kad bagažas dingo arba nukentėjo, čia būtų galima iškart pateikti skundą ir paspartinti procedūras.
Keleivių patogumui taip pat turėtų būtų parengta standartinė skundo forma visomis 24 oficialiomis ES kalbomis. Pakeitimuose taip pat numatoma, kad oro vežėjas privalėtų besikreipiančiam keleiviui pateikti išsamų atsakymą per du mėnesius – kitu atveju būtų laikoma, kad oro vežėjas sutinka su keleivio reikalavimais.
EP nariai savo pasiūlymais siekia keisti ir ypač biudžetinėse avialinijose paplitusią praktiką, kad keleivis į lėktuvo saloną gali pasiimti tik vieną, nustatyto dydžio bagažo vienetą – visa kita, įskaitant rankines ir pirkinius, turi tilpti jo viduje. Pagal priimtas pataisas, keleiviai nemokamai su savimi galėtų pasiimti ne tik didžiausią salone vežti leidžiamą bagažą, bet ir paltus, rankines, bent vieną standartinį pirkinių iš oro uosto krepšį.
Nepabijota pajudinti ir ypač daug diskusijų keliantį atsakomybės už vėlavimą tarpiniame punkte klausimą. Oro vežėjas, dėl kurio kaltės keleiviai pavėlavo į jungiamąjį skrydį, turi ne tik tinkamai pasirūpinti savo klientais (informacijos teikimo, nakvynės organizavimo užtikrinimas), bet ir nukreipti juos kitu maršrutu. Priklausomai nuo situacijos, keleiviai taip pat įgytų teisę kreiptis dėl kompensacijos.
Nepastebėta neliko ir viena iš labiausiai akis badančių dabartinio reglamento „skylių“ – galimybė atsisakyti vežti keleivį, jei jis ar ji nepasinaudojo vienu iš biliete numatytų skrydžių. Europarlamentarų siūlymu, oro vėžėjas neturėtų teisės to daryti jokiomis aplinkybėmis.
ES piliečių atstovai didelį dėmesį savo pasiūlyme skyrė ir keleivių informavimui bei skaidrumui, kurie buvo įvardinti kaip esamo reglamento peržiūros pagrindiniai aspektai. Siekiant užtikrinti, jog skrydžio sutrikimo atveju keleivis būti tinkamai informuotas apie jo priežastis, kitas galimas transporto rūšis, galimybes teikti skundus, etc., norima nustatyti tam tikras oro vežėjų buvimo oro uostuose taisykles. Tam, jog būtų išvengta situacijų, kai į kainą neįskaičiuojami įvairūs mokesčiai, EP siūlo į bilieto kainą privalomai įtraukti vieno registruoto bei rankinio bagažo vieneto vežimo, įlaipinimo kortelės išdavimo bei banko kortelių aptarnavimo išlaidas.
Ne viskas auksas, kas auksu žiba
Nepaisant to, kad EP parengtas lėktuvų keleivių teisių stiprinimo pasiūlymas yra akivaizdžiai naudingas kiekvienam keliautojui, verta jį objektyviai paanalizuoti. Prieš tai minėtas, keleiviams dažnai pagrindiniu tampantis kompensacijos klausimas atskleidžia pagrindinį europarlamentarų projekto minusą, kuris turi ir piniginę išraišką.
Naujosiose taisyklėse nurodoma, kad lėktuvui vėluojant arba skrydį atšaukus keleiviai turėtų teisę reikalauti tokių kompensacijų: jei kelionės atstumas 2500 km arba mažiau – priklauso 300 eurų, nuo 2500 iki 6000 km – 400 eurų, o jei 6000 km ir daugiau – 600 eurų. Pagal dabar galiojantį reglamentą oro vežėjas už (tinkamai) nesuteiktą paslaugą keleiviui privalo sumokėti 250 eurų, jei kelionės atstumas yra 1500 km arba mažiau, 400 eurų, jei atstumas yra nuo 1500 iki 3500 km, o likusiais atvejais – 600 eurų.
Taigi, pagal naujus EP pasiūlymus išloštų (50 eurų) tie asmenys, kurių kelionių atsumai yra ne didesni nei 1500 km, o tiems, kurie su sunkumais susiduria keliaudami 2500-3500 km atstumus, situacija nepasikeistų. Tačiau asmenys, kurių bendras nukeliautas atstumas yra nuo 1500 iki 2500 ir nuo 3500 iki 6000 km, gautų 100 arba 200 eurų mažesnes kompensacijas.
Šių mažiau palankių sąlygų pateikimą, turint omeny, kad peržiūra yra orientuota į keleivių teisių didinimą, galima interpretuoti įvairiai. Galbūt tai bandymas rasti kompromisą tarp verslo ir vartotojų interesų. Kitas tikėtinas variantas – europarlamentarai taip siekia nedidinti finansinių įsipareigojimų oro vežėjams – mažesnį didesnių kompensacijų kiekį bandoma pakeisti didesniu mažesnių kompensacijų kiekiu.
„Air Lituanica“: ar tikrai reikia visų pakeitimų?
Apie naująsias keleivių teises, turinčias bent šiek tiek sumažinti galios disbalansą tarp oro vežėjų ir keliautojų, paklausta avialinijų „Air Lituanica“ atstovė Sandra Meškauskaitė akcentavo, kad nemažą dalį EP narių siūlomų aspektų daug kompanijų jau yra įgyvendinę.
„Kalbant, pavyzdžiui, apie pagalbą ir informaciją keleiviams teikiančius kompanijų atstovus oro uostuose, reikia pažymėti, kad tai jau plačiai paplitusi praktika. Visas paslaugas, susijusias su skrydžių registravimu, keleivių laipinimu, informacijos skleidimu, teikia orlaivius aptarnaujančios antžeminio aptarnavimo kompanijos. Jei atsirastų kokie papildomi reikalavimai informacijos teikimui, manau, kad nebūtų jokių problemų dėl to sutarti su minėtomis kompanijomis. Taip pat šiandien dienai tiek mes, tiek ir kitos aviakompanijos jau turi visas reikalingas formas, kurios keleiviams dalijamos tam tikrai atvejais. Be tokių dalykų nebūtų įmanoma vykdyti veiklos“, - pabrėžė atstovė.
„Air Lituanica“ darbuotoja taip pat užsiminė, kad svarbiausia, jog taisyklės būtų gerai apgalvotos ir pasvertos.
„Jei skundų formos tikrai turės būti teikiamos visomis 24 oficialiomis ES kalbomis, nemanau, kad tai užtikrinti būtų sudėtinga. Viską įmanoma įgyvendinti. Bet aviakompanijoms kyla klausimas, ar tikrai to reikia, ir ar tai neapsunkina darbo. Galbūt vienoje ar kitoje šalyje užtektų formų viena ar dviem kalbomis“, - samprotavo ji.
Pasak S. Meškauskaitės, šiuo metu apie tai, ar kompanijai kiltų kokių nors sunkumų įgyvendinant naujas taisykles (jei jas patvirtintų visos ES institucijos) ir kiek tai užtruktų dar sudėtinga kalbėti dėl konkretumo stokos ir informacijos stygiaus.
„Kol kas turime informacija tik iš „briefingo“, tad viskas taip „apgraibom“. Taisyklės dar tiksliai nepaaiškintos, nenurodytos konkrečios išimtys. Šiai dienai mes rūpinamės keleivių saugumu ir jei naujosios taisyklės tikrai užtikrins geresnes sąlygas, tai mes tikrai net nežadame niekam prieštarauti. Ir jei kažkas yra įvedinėjama, tai tikriausiai ne veltui. Bet čia dar reikia detaliai pažiūrėti“.
CAA: dar neaišku, kiek keleivių teisės bus geresnės
Civilinės aviacijos administracijos Oro transporto skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Žydelienė kol kas nesiėmė vertinti, kiek naujosios taisyklės pagerins keleivių padėtį.
„Kalbėti apie lėktuvų keleivių teisių didinimą, kol dar nėra priimtas naujas reglamentas, yra sunku. Dar neaišku, kiek oro transporto keleivių teisės bus didesnės, todėl vertinti netikslinga. EP vyksta derybos ir diskusijos daugeliu klausimų. Naujomis taisyklėmis siekiama užtikrinti keleivių teises garantuojant adekvatų keleivių informavimą, pagalbą ir kompensavimą. Turėtų būti padidintas ir teisinis aiškumas bei pateiktos nuostatos dėl oro vežėjo atsakomybės vežant keleivius ir bagažą“, - dėstė specialistė.
Neaiškumo dėl galutinio naujų taisyklių rinkinio prideda ir tai, jog oro vežėjai ir jų asociacijos kelia klausimą, kad jiems jau dabar tenka pernelyg didelės finansinės išlaidos bei neribota atsakomybė už incidentus, dėl kurių jie nėra kalti.
„Šiuo metu vyksta konsultacijos tiek su keleivių, tiek ir su oro vežėjų asociacijomis. Oro vežėjai ir jų asociacijos kelia klausimą, kad dabar galiojančio reglamento finansinės išlaidos yra pernelyg didelės, kad jiems tenka atsakomybė už tokius incidentus kaip vulkano pelenų debesies sukeltas sąmyšis 2010 metų balandžio mėnesį. Be to, iki šiol, kiek galioja reglamentas, dažnai kyla klausimų jį įgyvendinant ir traktuojant. Taigi, naujomis taisyklėmis bus siekiama ir aiškumo“, - teigė G. Žydelienė.