Tačiau dabar verslo galimybių yra kaip niekada daug, o sąlygos kurti smulkųjį ir vidutinį verslą 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansavimo etapu palankios. Tai patvirtino šalies regionuose Ūkio ministerijos inicijuotas ir didelio verslininkų, regionų savivaldos ir mokslo atstovų susidomėjimo sulaukęs renginių ciklas „Atraskite galimybes savo verslui“. Visų renginių metu ūkio ministras Evaldas Gustas ragino stiprinti savivaldybių, verslo, mokslo ir meno kooperaciją.
Aplankyti devyni regionai
Daugiau nei per mėnesį Ūkio ministerija ir jai pavaldžios institucijos, siūlančios verslui finansavimą lengvinančias priemones, skatinančias eksportą, mokslo inovacijas ir investicijas bei teikiančios įvairias konsultacijas, aplankė Alytaus, Kauno, Marijampolės, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Klaipėdos, Tauragės ir Telšių regionus. Per renginius bendrai sutarta, kad regionuose slypi neatrastas verslo potencialas, o naujų verslų atsiradimas padėtų spręsti ir daugelyje regionų kylančius klausimus.
„Per renginių ciklą aplankėme devynis šalies regionus ir juose pristatėme 2014–2020 metų ES finansavimo galimybes verslui, euro įvedimo aktualijas. Ūkio ministerija 2014–2020 m. laikotarpiu administruos apie 3,5 mlrd. litų ES lėšų, iš kurių parama smulkiajam ir vidutiniam verslui sieks apie 1,8 mlrd. Lt ir bus teikiama palankesnėmis sąlygomis įmonėms, vykdančioms projektus regionuose“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas, - „Tikimės, kad renginių ciklas regionuose, kur esami ir būsimi verslininkai gavo ne tik žinių, bet ir realių praktinių patarimų verslui kurti ir jam plėtoti, supažindino juos su paramos verslui priemonėmis ir padrąsino kurti verslą“.
Regionų sėkmės veiksnys – jų išskirtinumas
Per vizitus regionuose ir susitikimus su vietos verslu pabrėžta, kad sąlygos kurti verslą tapo kur kas geresnės, o daugelis apskričių turi didelį verslumo potencialą, tereikia išnaudoti regiono pranašumus.
Pavyzdžiui, Klaipėdos apskritis išnaudoja visus alternatyvios energetikos resursus: vėjo energiją, jūros (žydrąją energiją), biotechnologinį potencialą. Tai vienas iš šio regiono išskirtinumų. Be to, apskrityje išvystyta ne tik pramonė ir statyba, bet ir susiformavusios jūrinio, poilsio organizavimo, turizmo tradicijos. Klaipėdos apskritis pirmauja tarp apskričių pagal apgyvendinimo įstaigų skaičių ir aktyvumą panaudojant ES paramą turizmo srityje.
Diskusijoje su Klaipėdos verslininkais kalbėta, kad regione yra palankios sąlygos bendradarbiauti verslui ir mokslui. Pavyzdžiui, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas daug metų dirba tarptautiniuose projektuose ir turi sukaupęs nemažai patirties.
Marijampolėje siūlyta atkreipti dėmesį į regione dominuojantį žemės ūkio verslą. „Marijampolės apskrityje vyrauja maisto, tekstilės, medienos apdirbimo, baldų ir mechaninės inžinerijos pramonės šakos. Šio regiono plėtros perspektyvai galėtų turėti įtakos Marijampolės kolegijos ir Marijampolės profesinio rengimo centro bendradarbiavimas su didžiausiais rajono darbdaviais, dėmesį sutelkiant į inžinerinio ugdymo mokomąsias programas“, – sakė ūkio ministras.
Šiaulių verslininkai išreiškė nuomonę, kad jų regione gausu drąsių ir novatoriškų verslo idėjų. Apskritis ypač išsiskiria pagal Ūkio ministerijos 2007–1013 metais administruotą priemonę „Invest LT-2“, skirtą tiesioginėms vidaus investicijoms skatinti ir naujoms darbo vietoms kurti. Norint išnaudoti regione esantį potencialą, universitetas, kolegijos ir profesinės mokyklos turėtų glaudžiau bendradarbiauti su verslu ruošdami specialistus.
Pabrėždamas Telšių regiono išskirtinumą E. Gustas pažymėjo, kad regione aktyviai veikia verslo inkubatorius, verslo informacijos centras, yra kvalifikuotos darbo jėgos, gera infrastruktūra, išvystyta pramonė. Regione veikia viena didžiausių pramonės įmonių – naftos perdirbimo produktų įmonė „Orlen Lietuva“, „Žemaitijos pienas“. Jų ir kitų verslo įmonių pastangomis apskrityje sukuriama daugiau kaip 4 procentai šalies BVP, o tai yra šešta vieta tarp apskričių. Didžiąją dalį – daugiau kaip 30 procentų BVP – apskrityje sukuria pramonė.
Pasak Telšių rajono smulkiųjų verslininkų asociacijos vadovo Manto Vaškio, pagrindinis smulkiojo ir vidutinio verslo variklis – įvairios paramos. Jo teigimu, tik parama verslui gali sulaikyti jaunimą regione, kuriame jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.
„Tauragės apskrityje plėtojama maisto produktų gamyba, automobilių verslas, smulkioji gamyba, vyksta aktyvi prekyba naudotais automobiliais ir transporto priemonių remonto paslaugos. Apskrityje įsteigtas Pagėgių pramoninis parkas ir privatus Tauragės industrinis parkas – labiausiai išvystytas šeimos valdomas industrinis parkas Lietuvoje. Pastaraisiais metais jame sukurta daugiau nei 600 darbo vietų, pritraukta daugiau nei 40 milijonų eurų investicijų“, – regiono ypatybės vardijo ūkio ministras.
Lietuvos tekstilės ir maisto perdirbimo centre, Utenoje, kalbėta kad investicijas pritraukia ne vien sukurta infrastruktūra, tam reikia ir smulkiojo bei vidutinio verslo, pramonės plėtros. Labai svarbu skirti dėmesio rinkodarai. Ypatingai svarbus savivaldybių vaidmuo. Pasak diskusijos dalyvių, Utenos regionas siekia tapti aktyvių kurorto zonų ir turizmo centru, tačiau nemaža problema yra specialistų trūkumas.
Diskusijoje dalyvavęs Panevėžio PPAR Utenos filialo direktorius Sergejus Rybakovas teigė, kad regione gana vangus politechninių žinių mokymas, maža motyvacija mokytis, trūksta specialistų, todėl pramonė negali plėstis, taip pat stinga idėjų, kaip regione sulaikyti jaunimą.
Ūkio ministras E. Gustas užimtumo problemą siūlo spręsti perkvalifikuojant specialistus.
Didelio nedarbo lygio ir gyventojų mažėjimo klausimas aktualus ir Alytaus regione. Per vizitą kalbėta, kad minėtas problemas galima būtų spręsti kuriant investicijoms palankesnę aplinką ir daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai.
Ūkio ministras, kalbėdamas apie Alytaus regiono stipriąsias puses, pažymėjo, kad ši apskritis Lietuvos kontekste išsiskiria savo aktyvumu turizmo srityje: „Apskritis pagal ES paramos sumą skirtą projektams užima ketvirtą vietą po Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių.“
Naujos paramos galimybės verslui
„Tikimės, kad per vizitus smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus regionuose paskatinome pasinaudoti plačiomis galimybėmis kurti verslą ir jį plėtoti, o suteikta informacija apie naująjį ES struktūrinės paramos teikimo laikotarpį bus naudinga vietos verslo plėtrai“, – teigia ūkio ministras E. Gustas.
Iki 2020 metų daugiausia dėmesio ir paramos žadama skirti moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms MTEPI (apie 1,2 mlrd. Lt), smulkiojo ir vidutinio verslo (apie 1,84 mlrd. Lt) sritims, pramonės įmonių energetiniam efektyvumui didinti (80 mln. Lt), informacijai apie gamtos ir kultūros objektus skleisti (120 mln. Lt) ir žmogiškųjų išteklių kompetencijai (384 mln. Lt) didinti.
Parama į MTEP ir inovacijas bus nukreipiama šiomis pagrindinėmis kryptimis: moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos, klasterizacijos skatinimas, inovacijų populiarinimas ir sklaida, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, inovacijų paklausos didinimas.
Pasak ūkio ministro, daugiau 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos bus teikiama per finansines priemones, mažiau – per subsidijas: „Naujuoju periodu didelis dėmesys bus skiriamas investavimui per finansines priemones (paskolas, garantijas, rizikos kapitalo fondus ir pan.), nes tokia parama mažiau iškraipo konkurenciją, be to, lėšos grįžta ir gali būti panaudotos pakartotinai investuojant į kitas įmones.“
Parama smulkiajam ir vidutiniam verslui 2014–2020 m. laikotarpiu bus nukreipiama verslumo skatinimui, įmonių tarptautiškumo ir produktyvumo didinimui (įskaitant ir privataus turizmo rėmimo iniciatyvas) ir ekologiškų inovacijų diegimui.
Pasak E.Gusto, naujuoju periodu parama tiek mažoms, tiek ir didelėms pramonės įmonėms bus teikiama, siekiant sumažinti jų energijos vartojimo intensyvumą, t. y. skatinamas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, didinamas pramonės įmonių energetinis efektyvumas, remiamas energetinio audito atlikimas ir kogeneracinių jėgainių įrengimas.
Naujuoju ES struktūrinės paramos laikotarpiu Ūkio ministerija teiks paramą, skirtą kelti dirbančiųjų įmonėse kompetenciją, vykdyti neformalią pameistrystę, kurti žmogiškųjų išteklių stebėsenos prognozavimo ir plėtros mechanizmą.
Šiuo metu vienas iš pagrindinių 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos programavimo dokumentų, kuriuo vadovaujantis bus teikiama parama Lietuvai, yra derinamas su Europos Komisija. Gavus Europos Komisijos įžvalgas ir sprendimus, bus galutinai suformuotos priemonės ir paskelbti kvietimai. Pirmieji kvietimai teikti paraiškas gali būti paskelbti šių metų pabaigoje.
Suformuoti priemonių projektai yra skelbiami Ūkio ministerijos tinklapyje ir dėl jų buvo galima teikti pastabas ir pasiūlymus.
Užs. Nr. 20140717-01