Tiesa ta, kad tokios mišrios poros ne tik jungiasi, bet ir skiriasi. ES kasmet išsiskiria apie 875 tūkst. porų, beveik 20 proc. (170 tūkst.) sudaro „tarptautinės“ skyrybos. Į skirtingas puses patraukiant tarptautinei porai, dar aktualesni pasidaro vaiko globos, gyvenamosios vietos, išlaikymo ir panašūs klausimai.
Žmonės susiduria su praktiniu klausimu – į kurios valstybės teismą kreiptis dėl skyrybų. Advokatų profesinės bendrijos „SGKA legal“ advokatė ir partnerė Laura Gumuliauskienė teigia, kad reikia atkreipti dėmesį į tris dalykus: kurioje valstybėje bus nagrinėjamas skyrybų klausimas, kurios šalies teisė bus taikoma ir kaip realiai bus vykdomas teismo sprendimas.
„Žmonės yra įpratę manyti, kad viskas siejama su pilietybe. Remiantis ES teisės aktais nustatomas teismingumo klausimas – į kurios valstybės teismą reikia kreiptis. Svarbesnis kriterijus yra nuolatinė gyvenamoji vieta arba poros paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Pilietybė turi reikšmę tik tam tikrais atvejais. Tarkim, jei lietuvės ir italo pora gyveno Belgijoje trejus ar penkerius metus, jie gali kreiptis į teismą bendru susitarimu. Jeigu nesusitaria, kiekvienas gali kreiptis į teismą pagal jų paskutinę gyvenamąją vietą per vienerius metus, jeigu toje valstybėje vis dar tebegyvena kažkuris iš sutuoktinių. Taip pat gali kreiptis kiekvienas į savo valstybės teismus, jeigu grįžo į tą valstybę ir ten pragyveno 6 mėnesius. Gali atsitikti ir taip, kad dėl skyrybų nesikreipė ilgą laiką. Tarkime, Italijos pilietis gali būti jau gavęs darbo kontraktą Švedijoje, vienerius metus pragyveno Švedijoje, tuomet jis jau įgyja teisę kreiptis į Švedijos teismus, nes pragyveno ten vienerius metus“, – sako advokatė L. Gumuliauskienė.
Visi šie kriterijai yra išvardyti reglamente, vadinamame „Briuselis IIa“ dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo.
Taip pat yra reglamentas, kuris Lietuvai bus pradėtas taikyti nuo 2014 m. gegužės 22 dienos. Lietuva yra penkiolikta valstybė, kuri prisijungia prie reglamento „Roma III“.
„Tai yra išskirtinis reglamentas, kuris galioja ne visose ES narėse, jis buvo priimtas įgyvendinant tvirtesnį bendradarbiavimą šeimos bylose. Jį priėmė tik 14 valstybių, Lietuva bus 15-a valstybė, kuri jį taikys. Nuo kitų metų šį reglamentą taip pat taikys ir Graikija. Tai yra reglamentas dėl taikytinos teisės santuokos nutraukimui ir gyvenimo skyrium. Jeigu bus kreipiamasi po šio reglamento įsigaliojimo, tai teismas jau remsis šiuo reglamentu, nustatydamas pagal kurios valstybės teisę turi būti nutraukiama santuoka, ir nesvarbu - Lietuvos, Italijos ar Belgijos teisme vyks byla dėl santuokos nutraukimo – taikytina materialinė teisė bus nustatoma pagal tas pačias taisykles“, – tvirtina advokatė L. Gumuliauskienė.
Tačiau europinius teisės aktus gerai išmano ne visi. Paprastiems žmonėms teisininkė pataria verčiau susitarti tarpusavyje gražiuoju dėl tolesnio vaiko auginimo, nes jų gali laukti varginančios ir nemalonios procedūros.
„Bylos dėl vaikų neturėtų tapti tėvų ambicijų karo lauku. Būtina kalbėtis ir bendrauti, nes tais atvejais, kai klausimus dėl vaikų jau reikia spręsti teisme ir teismo sprendimą reikia vykdyti su antstoliais ar vaiko teisių apsaugos tarnyba, tai jau tampa labai sudėtinga ir mažiausiai prisideda prie vaiko gerovės bei interesų“, – pastebi advokatė.
Tačiau ir ES galiojančios teisės normos nėra tobulos ir turi trūkumų. Dėl šios priežasties Europos Komisija pradėjo trijų mėnesių viešąsias konsultacijas, kurių metu piliečiai gali išreikšti savo nuomonę, kaip reikėtų keisti dabar galiojančius skyrybas apibrėžiančius teisės aktus.
Padariau tik vieną klaidą – pasakiau jam, kad laukiuosi
Visgi realus žmonių gyvenimas yra sudėtingesnis nei gyvenimą apibrėžiančios teisinės normos. 36 metų farmacininkė Danguolė viena augina dukrą iš santuokos su vyru lietuviu, o taip pat ir vaiką, gimusį po romantiškos pažinties Tunise.
„Pastojau netikėtai, niekada to neplanavau su šiuo žmogumi. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, nekeisčiau nieko, išskyrus vieną akimirką, kuomet, pasidavusi emocijoms, pasakiau jam, kad laukiuosi. Tuomet šis žmogus pasikeitė“, – savo pažintį su užsieniečiu prisimena moteris.
Pasak jos, prakalbus apie nėštumą, atostogų romano „simpatija“ tapo agresyvus ir ūmus. „Nuolat jaučiau jo psichologinį spaudimą ir griežtą reikalavimą vykti į jo šalį. Nežinau, kas būtų buvę, jei nėščia būčiau ten nuvykusi. Tikėtina, kad būčiau apvesdinta jėga ir niekas manęs daugiau nebūtų nei regėjęs, nei apie mane girdėjęs“, – su baime prisimena Danguolė.
O viskas prasidėjo nekaltai. Būdama veikli moteris, gaunanti didesnes nei vidutines pajamas ir dirbanti įtemptą darbą, kartas nuo karto norėdavo atsipūsti šiltuose kraštuose.
„Iš minus 20 laipsnių nusileisti į tikrą vasarą man labai patikdavo. Atokvėpiui svečioje šalyje ne visada pavykdavo surasti draugiją, todėl ir atsirado pažintis su šiuo žmogumi. Bendravimas su juo buvo pramoga, priedas prie malonaus laiko kurorte“, – apie pažinties pradžią pasakoja Danguolė.
Viskas pasikeitė paaiškėjus, kad laukiasi ir apie tai prasitarė atostogų draugui. Moteris pajuto spaudimą ir grėsmę, kad gali prarasti vaiką, daugiau niekada jo nebepamatyti.
Pasak islamo tyrinėtojo Egdūno Račiaus, tradiciškai po skyrybų vaikai musulmonų kraštuose atitekdavo tėvui. Šiais laikais kai kuriose musulmonų šalyse vaikų globa reglamentuojama įstatymais, kurie leidžia vaiką patikėti motinai arba suteikia teisę jai pasimatyti su vaiku.
„Kuomet vaikas jau buvo gimęs, jis gavo trumpalaikę turistinę Šengeno vizą. Atvykęs čia fiktyviai įkūrė įmonę, o kad būtų visapusiškai apsidraudęs, dar įregistravo ir fiktyvią santuoką su nedidelio miesto gyventoja, gaunančia minimalų atlygį. Mūsų teisė reglamentuoja, kad ir po skyrybų jis galės čia lankytis ar apsistoti“, – tvirtina moteris.
Pasak jos, jis dažnai laukdavo prie namų, išdygdavo prieš ją gatvėje, grasindavo atimti vaiką. Moteris bijojo dėl savo ir vaiko saugumo.
„Jo tikslas – pasiimti vaiką, nors mūsų institucijoms šį faktą jis neigia ir neatskleidžia savo pagrindinių kėslų“, – atvirauja Danguolė.
Teisininkų teiginiai, kad tėvas taip pat turi teisę matytis su savo vaiku, jai skamba visai kitaip, nes moteris susidūrė su kultūra, kur požiūris į šeimą yra kitoks ir kur negalioja ES reglamentai.
Andrius Sarcevičius