Spartesnis ekonomikos augimas nepadidino rinkėjų entuziazmo vertinant Europos Sąjungą (ES) ar euro zoną. Kaip rodo Eurobarometro atliktos viešosios nuomonės apklausos rezultatai, šiuo metu ekonominius veiksnius užtikrintai nustelbia kiti rūpesčiai – imigracija ir terorizmas. Euras išlieka nepakankamai svariu surogatu, kuriam nepavyksta nustelbti visų blogybių, susijusių su europietiškuoju projektu, rašo „Politico“.
Populistinės partijos, iškėlusios antieuropietiškų idėjų vėliavas, išgyvena tikrų tikriausią pakilimą Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje, kur šiais metais vyks nacionaliniai rinkimai. Taigi tenka pripažinti, kad dabartinėmis dienomis pinigų sąjungos ateitis išlieka ne ką mažiau miglota, nei buvo pačiame krizės įkarštyje. „Augimo nepakanka populizmui įveikti“, - patikino ekonomistas iš ING Carstenas Brzeskis.
Vis tik nepaisant triukšmo dėl „Brexit“, Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimų kovoje ir svarbių rinkimų, kurie vyks Europoje jau artimiausiais mėnesiais, euro zona ramiai, bet užtikrintai atgauna ekonomines pozicijas.
Skaičiuojama, kad 2016 m. euro zona šiek tiek aplenkė JAV, pasiekusi 1,7 proc. BVP augimą, lyginant su kitoje Atlanto pusėje fiksuotu 1,6 proc. BVP augimu. Sparčiausiai ekonominiai rodikliai augo Ispanijoje, kur BVP praėjusiais metais padidėjo 3,2 proc., ir Airijoje, kur BVP augimas viršijo 4 proc. ribą. Neblogų rezultatų pasiekė ir ES augimo varikliu vadinama Vokietija, kur 2016 m. BVP ūgtelėjo 1,9 proc.
„Mane ir toliau stebina neigiamas požiūris į Europą, didžiąja dalimi grįstas paviršutinišku požiūriu į duomenis ar galbūt į alternatyvius faktus“, - mano „UniCredit“ analitikas Erikas Nielsenas. Jo įsitikinimu, prireiks šiek tiek laiko, kol žmonės pripažins ES ekonominio pagerėjimo faktą vyraujančio skeptiškumo kontekste.
Situaciją dar labiau blogina faktas, kad Europai labai trūksta aršaus pinigų sąjungos gynėjo, kuris būtų pajėgus pakeisti vyraujantį nusiteikimą. ES finansinės pagalbos fondo – Europos stabilumo mechanizmo – vadovas Klausas Reglingas yra vienintelis asmuo, reguliariai kalantis europiečiams ir kitų šalių gyventojams į galvą informaciją apie euro zonos pasiekimus.
Europos centrinio banko (ECB) pirmininkas Mario Draghi, turintis kur kas daugiau įtakos ir gerbiamas už tai, kad neleido euro zonai nuslysti į defliacijos bedugnę, apie pastarojo meto pasiekimus prabilo tik praėjusią savaitę.
„Remiantis paskaičiavimais, vienam gyventojui tenkanti BVP dalis ES šalyse narėse šiandieną būtų penktadaliu mažesnė, jei po karo nebūtų imtasi jokios integracijos“, - vasario 2 d. sakydamas emocingą kalbą, skirtą euro 10-mečiui paminėti, pareiškė M. Draghi. Atmesdamas atsinaujinusias kalbas dėl kai kurių ES šalių narių, įskaitant ir Italiją, galimo pasitraukimo iš euro zonos, M. Draghi vasario 6 d. Europos Parlamente (EP) pareiškė, kad euras yra nepakeičiamas.
Šie savigyros kupini balsai nustelbiami tikslesne kitų aukšto rango Europos lyderių retorika, persmelkta nerimavimo dėl kur kas konkretesnių probleminių klausimų. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble vasario 4 d. interviu vienam laikraščiui pripažino, kad JAV jo šaliai mesti kaltinimai dėl pasipelnymo iš nepakankamai įvertinto euro yra logiški.
„Kai ECB vadovas M. Draghi ėmėsi ekspansinės pinigų politikos, sakiau jam, kad jis Vokietijos eksporto perteklių stumtelės į viršų, - teigė jis. – Žadėjau atvirai nekritikuoti tokio kurso, tačiau taip pat nenoriu būti kritikuojamas dėl šios politikos pasekmių.“
Prancūzijos ultradešiniųjų Nacionalinio fronto partijos lyderė Marine Le Pen, ketinanti dalyvauti kovoje dėl šalies prezidento posto, atvirai kalba apie nacionalinės valiutos atkūrimo galimybę. Akivaizdu, kad tokius jos pasisakymus būtų galima vertinti kaip toli gražu nesubtilią užuominą apie M. Le Pen ketinimus atsisakyti euro, jei tik jai pasisektų nugalėti prezidento rinkimų kovoje šių metų gegužės mėn.
Dalis analitikų linkę tokį abejingą požiūrį į pozityvesnius Europos ekonomikos indikatorius sieti su tuo, kad rinkėjams patirti apčiuopiamų teigiamų pasikeitimų reikia laiko.
„Nedarbo rodikliai vis dar aukšti, o biudžeto konsolidavimas, kuris buvo neišvengiamas po ištikusios rimtos finansinės krizės, vis dar įstrigęs žmonių atmintyje“, - neabejojo ekonomistas iš „Berenberg Bank“ Holgeris Schmiedingas. Kaip pavyzdį jis pateikia nedarbo lygio rodiklius Ispanijoje, kurie 2016 m. paskutiniame ketvirtyje siekė net 18,6 proc.
E. Nielsenas iš „UniCredit“ taip pat linkęs patvirtinti, kad reikšmingesniu BVP augimu džiaugtis galima tik porą pastarųjų ketvirčių, o darbo vietų kūrimas juda teigiama linkme tik pastaruosius vienerius metus. Taigi, anot specialisto, jei ciklinis atsigavimas ir toliau tęsis, galima tikėtis populistų pozicijų silpnėjimo.
Vis tik euro zonai teks ryžtis rimtesniems pokyčiams, jei norima mainais į gerėjančius ekonomikos augimo rodiklius gauti didesnę žmonių paramą vyraujančioms politinėms jėgoms. Ištikus krizei politinis elitas visame Europos regione buvo linkęs Briuselį ir ES institucijas kaltinti dėl visų nepopuliarių sprendimų ir priemonių, pradedant biudžetų karpymais ir baigiant ECB palūkanų normos mažinimo politika.
„Dalykai, kadaise atrodę kaip paprastas būdas, dabar sukelia atsakomąją reakciją, suteikiančią populistams papildomos amunicijos, - mano „Barclays“ ekonomistas Philippe‘as Gudinas. – Vis tik pasibaigus šiems rinkimų metams, kai euro zonos didysis ketvertas jau turės suformavęs naujas vyriausybes, prireiks didesnio politinio ryžtingumo. Arba sustiprinsime Europą, arba ji subyrės.“