Rūpintis jais šiauliečiams padeda Ūkio ministerijos administruojamos 2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos priemonė „Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose“.
Pažintiniu taku į Juros periodą
Jau daugiau nei metus turistai vaikščioja Ventos regioniniame parke, Papilėje, įrengtu pažintiniu taku, vedančiu prie Jurakalnio griovos ir nė nežino kam turėtų padėkoti už tai, kad turi galimybę apžiūrėti Ventos upės kairiajame šlaite randamus senuosius sluoksnius, priklausančius Juros periodui, kur rasta daug amonitų.
Akmenės rajono savivaldybės administracija susirūpino tuo, kad pažintinis takas atgytų ir būtų išnaudojamas rajono turistinis-rekreacinis potencialas, kreipėsi į Ūkio ministeriją, o ši skyrė daugiau kaip 212 tūkst. litų administruojamų ES struktūrinių fondų lėšų projekto įgyvendinimui.
Gamtiniu ir kultūriniu požiūriu šis pažintinis takas itin vertingas, kadangi Papilėje yra rašytojo Simono Daukanto memorialinis muziejus, paminklas bei kapas, piliakalniai, Juros periodo atodanga, atskleidžianti geologinius procesus, kurie vyko prieš 130-150 mln. metų.
Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorius Apolinaras Nicius įsitikinęs, kad projektą buvo būtina įgyvendinti, nes Papilė ir jos apylinkės – vienas gražiausių regiono vietovių, pritraukiančių turistų, geologijos, kultūros, istorijos ir paveldo mėgėjų. Tačiau be ES struktūrinių fondų lėšų pati „mažytė“ savivaldybė nebūtų pajėgusi įveikti tokių didelių darbų.
O pasitelkus Ūkio ministerijos administruojamas ES lėšas, Jurakalnio griovos buvo pritaikytos lankytojams: sutvarkyta aplinka, nutiestas medinis takas, laiptai, įrengtas apžvalgos bokštelis, suformuoti želdiniai. Tad dabar Simono Daukanto memorialiniu muziejumi pradėję turistinį maršrutą visi keliauninkai gali be vargo nukeliauti iki pat Augustaičių malūno, o kelionės metu pasižvalgyti po apžvalgos aikšteles ir bokštą, paplaukioti Ventos upe baidarėmis, atsikvėpti unikalios gamtos apsuptyje ir kt.
Sutvarkytas rašytojos dvaras
Įgyvendinant beveik 1,2 mln. Lt vertės projektą „Paragių dvaro tvarkyba ir jo pritaikymas turizmo reikmėms“, iš kurio didžiąją dalį sudaro Ūkio ministerijos skirtos ES struktūrinių fondų lėšos (daugiau kaip 875 tūkst. Lt), restauruotas dvare veikiantis muziejus, klėtis, pirtis, daržinė bei juos supanti teritorija. O iki tol Akmenės rajono savivaldybės administracijai sunkiai sekėsi gelbėti senstančius pastatus – per keliolika metų pavyko atlikti tik būtiniausius gelbėjimo darbus, t. y. perdengti pastatų stogus.
Atlikus renovaciją, dabar pastatai nuo lietaus apsaugoti ne tik iš viršaus, bet ir iš apačios – šiuo tikslu įrengtos nuogrindos. Muziejaus ir klėties pastatuose įrengta nauja elektros instaliacija, restauruotos durys, sumontuota apsaugos sistema. Atkurtos ir unikalios detalės – langinės, atviras balkonas, sutvarkytos krosnys, įstiklinta veranda, kai kur – pakeistos grindys. Nemaža dalis investicijų teko liepų alėja vadinamo parko tvarkymui – čia atnaujinti keliai, nutiesti takeliai.
Ateityje planuojama, kad akmeniškiai bei regiono svečiai čia rinksis ne tik švęsti tradicinių švenčių, bet ir užsiimti edukacine veikla, pavyzdžiui, išsižiesti puodą ar nusiausti juostą, o taip pat – pernakvoti.
Išgelbėta ir kitos rašytojos dvaro sodyba
Ūkio ministerijos skirtos ES struktūrinių fondų lėšos pasitarnavo ir Užvenčio kraštotyros muziejui, kuris yra įsikūręs rašytojai Marijai Pečkauskaitei-Šatrijos Raganai priklaususio dvaro svirne. Pasinaudojus ES struktūrinių fondų parama, avarinės būklės pastatas laiku išgelbėtas: projekto rengėjai ypač prašė atkreipti dėmesį į suskilusius svirno pastato pamatus, sutręšusius sienų balkius, kiaurą stogą ir spartų pastato būklės blogėjimo procesą.
Kelmės krašto muziejaus direktorės Danutės Žalpienės teigimu, pastatas buvo tvarkomas taikant restauravimo-atkūrimo metodiką. Taip pavyko išsaugoti visus vertingus ir autentiškus elementus, o taip pat pagal ikonografinę medžiagą atkurti buvusias pastato detales. Atrestauruotas pastatas įgijo ir moderniam muziejui privalomų sprendinių – čia buvo įrengtos apšvietimo, apsaugos ir gaisro, vėdinimo sistemos bei sutvarkytas vandentiekis.
Šiuo metu muziejuje veikia trijų dalių ekspozicija, parodoms ir edukaciniams užsiėmimams naudojama salė, lankytojų rūbinė ir tualetai bei sandėliavimo, darbuotojų poilsio ir administracijos patalpos.
Įgyvendinus daugiau nei 960 tūkst. Lt vertės restauravimo projektą (ES lėšų skirta daugiau kaip 806 tūkst. Lt), sutvarkyta ir muziejaus aplinka: išgrįsti takeliai, pastatyti suoliukai, įrengta aikštelė, dviračių stovai, šiukšliadėžės, sutvarkyta žolės veja, o automobilius galima statyti specialiai tam įrengtoje vietoje.
Ženklus indėlis į turizmo sektorių
Projektų, kuriems Ūkio ministerija skyrė ES struktūrinių fondų lėšas kultūros paveldo objektams tvarkyti ir pritaikyti turizmo plėtrai Šiaulių regione – ne vienas. Šia parama pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą siekiama skatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą, išnaudojant gamtos išteklius ir kultūros paveldą bei sukuriant sąlygas aktyviam poilsiui, taip pat skatinama saugoti gamtinius išteklius, pritaikant juos gyventojų ir ūkio reikmėms.
Pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose“ Šiaulių regione įgyvendinama 11 projektų, kurių bendra vertė – beveik 8,5 mln. litų. Šeši projektai jau baigti įgyvendinti.
Tuo tarpu visoje Lietuvoje pagal šią Ūkio ministerijos administruojamą priemonę įgyvendinamas 101 projektas. Jų bendra vertė – daugiau kaip 92 mln. litų (ES lėšos sudaro apie 71 mln. Lt). Daugiau nei pusė – 69 – šios priemonės projektų jau įgyvendinti, kitus tikimasi įgyvendinti artimiausiu metu.