Dažnai taip nutinka ir nutarus užsiregistruoti tam tikrose interneto svetainėse ar pasinaudoti užsakomosiomis paslaugomis – vaizdo įrašų ar muzikinėmis platformomis. Šis reiškinys, vadinamas geoblokavimu, dažnai paliečia nedideles rinkas, tačiau gali sukelti didelių nemalonumų.
Lietuviai – skaitmeninės rinkos autsaideriai
Lygiai prieš metus Europos Komisijos viceprezidentas, atsakingas už vientisos skaitmeninės rinkos projektą, Andrusas Ansipas, paskelbė visą paketą numatomų pakeitimų. Tarp jų didelis dėmesys skirtas ir geoblokavimo klausimui. Tačiau, nors Europa žingsnis po žingsnio juda vieningos prekybos link, palyginti jaunas elektroninės prekybos sektorius nespėja paskui.
EK atliktas elektroninės prekybos sektoriaus tyrimas atskleidė, kad visoje ES beveik 60 proc. skaitmeninio turinio tiekėjų naudoja geoblokavimo priemones. Žinoma, tai nereiškia, kad jums teisėtai priklausančiomis paslaugomis vienodai negalėsite naudotis visose šalyse narėse. Geoblokavimas tarp Europos valstybių pasiskirstęs nevienodai, tačiau lietuvių ši žinia džiuginti neturėtų.
„Lietuvoje geoblokavimas yra vienas iš didžiausių ES. Su juo susiduria apie 70 proc. perkančiųjų internetu,“ – skaičiais dalijasi advokatas ir intelektualinės nuosavybės ekspertas dr. Stasys Drazdauskas. Jam pritaria ir Elektroninės komercijos asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Vorobjovas bei priduria, kad vartotojui tereikia užsukti į „Amazon“ portalą, ir problema bus matyti kaip ant delno. „Pamatysit, kad vos keli pardavėjai, tarkim, esantys Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje, siunčia prekių į Lietuvą. Sakyčiau, kad taip pusę per pusę. Pusė siunčia, pusė nesiunčia, ir tai nėra labai smagu.“
Kodėl tapome Europos skaitmeninės prekybos sektoriaus atstumtaisiais? Kaltų ilgai ieškoti nereikia. Akivaizdžiausia priežastis – Lietuva yra maža rinka ir ne visi stambūs žaidėjai jaučia poreikį atkreipti į ją dėmesį. Būtent prekiautojų ir paslaugų teikėjų požiūris labiausiai stabdo vientisos skaitmeninės erdvės idėją.
„Brangesnė logistika, brangesni neaiškūs grąžinimai, didesni nei kitur sukčiavimo atvejai. Žodžiu, šioje situacijoje dalis pardavėjų pasirenka: „Ai, mes čia nepardavinėsime į tas rinkas, ir tiek“, – tęsė mintį V. Vorobjovas. Specialistas užsiminė, kad tai – ne tik Lietuvos, bet ir visų nedidelių ir ne ypač turtingų rinkų problema.
Verslininkai patys kasa sau duobę
Be abejo, būtų trumparegiška prisiimti aukos poziciją ir teigti, kad pasirinkimo laisvė ribojama tik nedidelių šalių piliečiams. Daugeliu atvejų nuskriaustieji ir patys tampa problemų sukėlėjais. S. Drazdauskas įsitikinęs, kad lietuviai taip pat nevengia riboti kitų šalių piliečių apsipirkimo laisvės: „Net apie 90 proc. Lietuvos verslo taiko geoblokavimą kitų šalių pirkėjams. Taigi lietuviai labai dažnai susiduria su šia problema, tačiau, kita vertus, patys šią problemą intensyviai kuria kitų šalių pirkėjams.“
Jei vis dar nesugebame į elektroninės prekybos verslą žvelgti empatiškai ir patys ribojame kitų ES valstybių gyventojų laisvę rinktis, galbūt geoblokavimo praktika nėra tokia žalinga? Deja, nei specialistai, nei oficialių institucijų atstovai neįžvelgia nė vieno šio reiškinio privalumo. V. Vorobjovas išskiria keletą pagrindinių sričių, kurias trikdo geoblokavimo principas:
• Mažėja vartotojo pasirinkimas.
• Vartotojas praranda galimybę pasirinkti patraukliausią prekės kainą.
• Ribojama konkurencija.
Pirkėjams derėtų būti aktyvesniems
Vis dėlto ne visi šie apribojimai pasimiršta vos uždarius naršyklės langelį. Specialistai mano, kad daugeliu atvejų vartotojai galėtų įrodyti savo tiesą, tereikia šiek tiek drąsos, atkaklumo ir teisių išmanymo.
„Pavyzdžiui, 2016 m. Konkurencijos taryba gavo vartotojo skundą, kad Austrijos elektroninė parduotuvė www.ecco-verde.com nustojo siųsti tam tikras kosmetikos prekes į Lietuvą, nors anksčiau tokių siuntimo apribojimų nebuvo. Konkurencijos taryba kreipėsi į elektroninę parduotuvę ir paprašė paaiškinti prekių siuntimo į Lietuvą apribojimą. Reaguodama į Konkurencijos tarybos kreipimąsi, parduotuvė siuntimo apribojimus į Lietuvą panaikino“, – pavyzdžiu pasidalijo Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėjas Pavel Jacunskij.
Tokių pavyzdžių galėtų būti ir daugiau, jei didesnė dalis besinaudojančių elektroninėmis paslaugomis pirkėjų neliktų abejingi. Tačiau praktika rodo, kad apie nesuteiktas elektroninių parduotuvių paslaugas atsakingoms institucijoms praneša vos vienas kitas asmuo. Kai kurie iš jų nutaria negaišti laiko ir randa norimas prekes kitur, kiti pamėgina tartis su parduotuvių atstovais asmeniškai. Vis dėlto universalaus sprendimo nėra. Jei pardavėjas nenori parduoti prekės, greičiausiai teks ją įsigyti kitur.
„Deja, vartotojas šiuo metu nėra apsaugotas nuo geoblokavimo. Nėra teisinio pagrindo įpareigoti pardavėją parduoti ir pristatyti prekę į pirkėjo valstybę“, – žiniomis nedžiugina S. Drazdauskas.
Pokyčių laukti liko neilgai
Panašu, kad tokiam rinkos susiskaldymui ir pardavėjų savivaliavimui ateina galas. Pagal šiuo metu galiojančius nuostatus, konkurencijos įstatymai pažeidžiami įrodžius, kad geoblokavimas vyksta susitarimo principu. Taigi, jei prekių tiekėjas susitaria su elektronine parduotuve blokuoti prekių įsigijimą kitų ES narių piliečiams, šį susitarimą jau galima apskųsti.
Vis dėlto skaitmeninių paslaugų mūšis krypsta vartotojų naudai. Galimas daiktas, draugiškesnės skaitmeninės rinkos ilgai laukti neteks, nes atsakingos ES institucijos jau svarsto galimybę visiškai uždrausti taikyti geoblokavimą visoje Bendrijoje.
Įsigalioję pakeitimai nudžiugins ne tik elektroninėse parduotuvėse mėgstančius apsipirkti klientus, bet ir užsakomųjų paslaugų vartotojus. Jais remiantis, 2018 metų pradžioje tokios užsakomųjų paslaugų teikėjos, kaip Netflix, Spotify ar Apple Music, turės užtikrinti, kad prenumeratoriai galėtų naudotis užsakytomis paslaugomis bet kurioje ES valstybėje. Taigi nusprendus pakeliauti, rūpestį dėl laiku į atmintuką neįrašyto filmo ar muzikos įrašo bus galima pamiršti. Pamėgtos užsakytos paslaugos bus pasiekiamos kad ir kurioje ES valstybėje būtumėte.