Tvarus maisto vartojimas dar nėra visiems suprantamas terminas. Statistika rodo, kad didžioji dalis pasaulio gyventojų net nesupranta maisto produktų ženklinimo ir nežino, ką reiškia ant pakuočių esantys užrašai „geriausias iki...“ ar „suvartoti iki...“. Nežinantys, iki kada gali vartoti įsigytus maisto produktus, žmonės be jokios sąžinės graužaties juos išmeta kada tik panorėję. Dėl šios priežasties daugiausia maisto atliekų kaupiasi ne viešojo maitinimo įstaigose ar maisto produktų apdirbimo įmonėse, o namų ūkiuose.
Ši problema ypatingai opi pasiturinčiose šalyse, kuriose aukšta gyvenimo kokybė leidžia netaupyti. Visoje ES per metus daugiausia maisto atliekų žmogui tenka Nyderlandų (541 kg), Belgijos (345 kg), Kipro (327 kg) ir kaimyninės Estijos (265 kg) gyventojams. Paradoksalu, tačiau labiausiai nuo tokio švaistymo kenčia lengviausiai pažeidžiamos šalys, kuriose maisto neužtenka net būtiniausioms reikmėms.
Europos Parlamento nariai vieningai pritaria – maisto atliekų kiekis turi būti sumažintas, nes tai yra visos planetos etikos ir pagarbos vieni kitiems klausimas. Be to, netausojant maisto resursų kenčia ir gamta – be reikalo ariami laukai, naudojama elektra, vanduo bei papildoma darbo jėga. Sprendimų, kaip sumažinti išmetamą maistą, ieškojimas yra visų žmonių rūpestis. Šioje kovoje kiekvienas žingsnis į priekį gali pakeisti planetos veidą ir nulemti skurdžiau gyvenančių likimą.
Kaip mes galime prisidėti prie maisto atliekų mažinimo? Štai keletas paprastų būdu, kurie padeda maistą vartoti taupiau ir efektyviau:
• Sudarinėkite pirkinių sąrašus. Gerai apgalvoję, ką ketinate pirkti parduotuvėje, ne tik sutaupysite pinigų, bet ir panaudosite kiekvieną įsigytą maisto produktą.
• Tikrinkite produktų galiojimo laiką. Kai kurie maisto produktai galioja labai trumpai nuo jų įsigijimo dienos, todėl verčiau nepirkite jų daug ir dažniau apsilankykite parduotuvėje. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė ES gyventojų nesupranta maisto ženklinimo reikšmės. Maisto produktai, pažymėti ženklu „geriausias iki...“ iki nurodytos datos išlieka geriausios kokybės, tačiau gali būti vartojami ir šiam terminui praėjus, tuo tarpu žymėjimas „suvartoti iki...“ reiškia, jog produktą turėtumėte suvartoti iki nurodytos datos.
• Suvartokite maisto produktų likučius. Dažnai įsigiję per daug konkrečios rūšies produkto ir jo nesunaudoję, likučius tiesiog išmetame. Tokiu būdu per metus galime sukaupti daugybę maisto atliekų. Atidžiai pagalvoję ir kūrybiškai pažvelgę į kasdienę virtuvės rutiną, tikrai sugalvotume gardžių patiekalų, kuriuose nesuvartoti likučiai rastų savo vietą.
• Įsigytus naujus maisto produktus dėkite į šaldytuvo galą. Tokie produktai galės būti naudojami ilgiau nei tie, kuriuos pirkote anksčiau, todėl pirmiausia suvartokite tuos maisto produktus, kurių galiojimo laikas trumpesnis.
• Maistą laikykite taip, kaip nurodyta pakuotėje. Jei neeksperimentuosite ir laikysitės nurodymų, išvengsite rizikos, kad produktai suges dar nepasibaigus jų galiojimo laikui. Be to, tinkamai laikomų produktų kokybė ilgesnį laiką išliks geriausia.
• Užšaldykite maistą. Jei gyvenate vienas (-a) ir nepajėgiate suvartoti didelio maisto kiekio, likusį maistą nedidelėmis porcijomis užšaldykite. Užšaldymas – vienas sveikiausių maisto apdorojimo būdų, leidžiančių išsaugoti didžiąją dalį naudingų maistinių medžiagų. Tokiu būdu jūsų produktai išliks geresnės kokybės, be to, galėsite juos vartoti ilgiau.
• Kompostuokite. Jei šalia namų turite nedidelį gėlyną ar daržą, iš maisto atliekų galite pasigaminti komposto. Maisto kompostavimas nereikalauja daug pastangų, o rezultatas bus naudingas ne tik jums, bet ir jūsų aplinkai.