Duodamas interviu ispaniškam leidiniui „El Pais“, kuris buvo publikuotas sausio 22 dieną, popiežius nubrėžė paraleles tarp 1930-ųjų Vokietijos ir šių dienų Europos.
„Krizės išprovokuoja baimę ir nerimą“, – teigė popiežius ir kaip pavyzdį pateikė Vokietiją 1933-ais metais.
Jo teigimu, Vokietija jautė, kad prarado savo tapatumą ir norėjo lyderio, kuris galėtų jį atkurti. „Ir štai čia atsirado jaunas vyras, vardu Adolfas Hitleris, kuris pasakė „Aš galiu, aš galiu.“
Popiežius įspėjo, kad demokratija gali pati save sunaikinti, nes krizių akivaizduoje žmonės ieško „gelbėtojų“.
„Hitleris nepavogė valdžios, jo žmonės balsavo už jį, ir tada jis sunaikino savo žmones. Čia ir yra rizika“, – tikino jis.
Jis pažymėjo, kad vokiečiai ieškojo kažko, kad galėtų apginti jų tapatybę „sienomis ir spygliuotomis vielomis“ nuo kitų. Jis teigė, kad tai buvo tipinis „tipinis“ atvejis ir Hitleris vokiečiams davė „iškreiptą suvokimą apie tapatybę ir mes visi žinome, kas buvo toliau“.
Anot popiežiaus, šalys turi teisę ginti savo sienas, ir žinoti, kas peržengia jas, bet paragino kurti dialogą vietoj sienų statymo.
Popiežius davė interviu praėjus dienai po kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijų suvažiavimo Koblenze, kur Prancūzijos kraštutinių atstovė Marine Le Pen, Nyderlandų Geertas Wildersas ir Vokietijos Frauke Petry pažadėjo, kad 2017-ieji taps nacionalizmo metais.
Prieš šių metų nacionalinius rinkimus, jų partijos – „Nacionalinis frontas“, „Laisvės partija“ ir „Alternatyva Vokietijai“ žada griežtus imigracijos įstatymus, griežtesnę sienų kontrolę ir nacionalinių valstybių stiprinimą Europos intergracijos sąskaita.
Tačiau Popiežius nenorėjo teisti naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo.
„Turim palaukti ir pamatysime. Man nepatinka teisti žmones iš anksto. Mes pamatysime, kaip jis elgsis, ką darys, ir tada aš pasakysiu savo nuomonę“, – pasakė jis ir pridūre, kad „bijoti arba džiaugtis iš anksto yra... gana neprotinga“.