Rasti idėjai pritarimą, patyrę investuotojai iš pradžių siūlo savame rate – jei tai pasiseka, galima galvoti apie platesnio masto pristatymą.
Idėjų neįmanoma atskirti nuo žmonių ir jų turimų kompetencijų. „Inovacija prasideda nuo to, kai kažkam į galvą šauna šiek tiek „išprotėjusi“ idėja.
Vis dėlto patyrę verslininkai didžiausią dėmesį kreipia ne į pačią idėją. Esu dalyvavęs ne viename investuotojų ir startuolių susitikime, kuriame labai didelis dėmesys buvo skirtas žmonių, sugalvojusių tam tikrą idėją, charakterių analizei, ryžtingumui ir pasiryžimui įgyvendinti sumanymą nustatyti. Pagrindiniai klausimai, kurie užduodami idėjos autoriams – „ar tu tikrai gali tai padaryti“, „ar tu tikrai gali dirbti dienomis ir naktimis, jei reikės, be jokio atlyginimo, kad per kuo trumpesnį laiką idėja įgautų realų „kūną“. Taigi, idėja yra svarbi, bet tolimesniame plėtros etape, viskas priklauso nuo žmonių. Būtent dėl to didžiosios kompanijos ieško idėjų, o paskui, „pagavę“ sau tinkančią, paskiria tam tikrus žmones toms idėjoms įgyvendinti“, – diskusiją apie startuolių idėjų svarbą pradeda verslo modeliavimo, technologijų vertinimo ir Europos Sąjungos investicijų pritraukimo ekspertas Linas Eriksonas.
Įdarbink draugą – nieko blogo neatsitiks
Startuolio „Įdarbink draugą“, sukūrusio interneto technologijomis ir asmeninėmis rekomendacijomis paremtą kandidatų į laisvas darbo vietas paieškos sprendimą „JobRely.com“, vadovas Vytenis Pakėnas paklaustas, kaip gimė mintis imtis tokios veiklos, atsako lakoniškai: „Manęs nuolat įdarbinimo specialistai prašydavo patarimų ką nors rekomenduoti konkrečiam darbui. Vieną kartą, pavargęs nuo prašymų, pasakiau, kad sumokėtų 5 litus, ir pasakysiu, kas yra tinkamas kandidatas. Iškart pagalvojau, kad tai – verslo idėja, nes atlikau darbą už įdarbinimo specialistus, negaudamas atlygio“,– prisimena V. Pakėnas. Anot jaunojo verslininko, diskusijos įdarbinimo tema buvo pratęstos ir netrukus, suradus bendraminčių, prasidėjo darbai. Komanda iš pradžių išsigrynino, ką būtina daryti, kad nekurtų to, kas neaktualu. „Skaudžiuoju būdu supratome, kad nėra prasmės ieškoti investicijų tol, kol nėra produkto. Juk derybos su įvairiais fondais atima laiko ir energijos.
Susikoncentruoti į idėjos prototipo kūrimą. Kai sistema jau naudojosi per 150 įmonių Lietuvoje ir ją palankiai vertino, supratome, kad ji turi perspektyvų. Idėją palaikė ir įdarbinimo agentūros. Buvo aišku, kad plėtrai reikia lėšų“, – kalba mažosios bendrijos savininkas, kartu su komanda dalyvavęs projekte „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas (INOVEKS)“. Nuolatinės konsultacijos su Šiaurės miestelio technologijų parko ekspertais dar labiau sustiprino tikėjimą, kad inovatyvaus projekto, pagrįsto rekomendacijų sistema į laisvas darbo vietas, kūrimas gali būti reikalingas ne tik Lietuvai, bet ir Europai, o vėliau – ir pasauliniu mastu.
Kas iš tikrųjų rūpi investuotojams?
Kai idėja pasiekia tokį lygį, jog galima pamatuoti akivaizdžią naudą rinkai, investuotojų dažniausiai netrūksta. Vis dėlto vieniems startuoliams dėl investuotojų požiūrio ir lankstesnio verslo efektyvumo vertinimo pasiseka labiau. Nuo ko tai priklauso? IT sistemų kūrimo ekspertas Šarūnas Bagdonas sako, jog investicijos efektyvumo vertinimas dažniausiai priklauso nuo investuotojo asmeninių savybių.
„Investuotojas, uždirbęs 30 proc. savo pinigų investicijoms iš nekilnojamojo turto (NT) plėtros ar privatizavęs ir pardavęs valstybinę įmonę, matuos efektyvumą kitaip nei tas, kuris uždirbo pinigus iš savo sugalvotos idėjos. Su NT susijęs žmogus veikiausiai rūpinsis artimos ateities perspektyva. Tokiam investuotojui bus svarbesnis startuolio įmonės likvidumas, o tas, kuris uždirbo iš to, ką sukūrė pats, tikėtina, rūpinsis tikru, o ne „parodomuoju“ naujo verslo gyvybingumu“, – dėsto Š. Bagdonas. Pašnekovas neatmeta galimybės, kad antrojo tipo investuotojai gali pernelyg aktyviai kištis į įmonės valdymą ir bandyti „versti“ tapti jų valdomų įmonių dalimi.
„Tokiu atveju unifikuotas valdymas ir centralizuotas resursų skirstymas gali lemti startuolio įmonei būdingo naujumo rinkoje praradimą ir pagrindinių inovatorių pasitraukimą“, – ar tokia strategija bus priimtina, pradedantiesiems verslininkams pataria pagalvoti Š. Bagdonas. Trečiasis tipas – „tylieji“ investuotojai – gali tiesiog prisidėti prie perspektyvaus verslo, beveik nepaveikdami įmonės valdymo ir darbo tvarkos. Tokiu atveju kyla rizika apleisti tam tikrus įmonės veiklos aspektus. Matyt, pagrindinis siekimas investuojant turėtų būti užtikrinti „ar veikia?“, „ar reikia?“ verslo aspektus ir pasiekti reikalingas produktyvumo apimtis. Optimali strategija auginant startuolį įtrauktų pirmojo kliento atsiradimą, tokiu būdu pasiekiant būtiną įmonės plėtrai grįžtamąjį ryšį bei pirmąjį verslo atvejį. Čia patyrusio partnerio parama gali būti itin svarbi. Bet kuriuo atveju ir startuoliui, ir investuotojui yra reikalingas adaptyvumas (angl. „agilty“), padedantis užtikrinti tvarią įmonės plėtrą.
Idėja, orientuota į mases, – sveikintinas reikalas
L. Eriksonas pabrėžia, kad idėja, orientuota į masinius, bet aiškiai apibrėžtus vartotojų poreikius, turi ateitį, nes išlikti globalios konkurencijos sąlygomis, kuriant ir pristatant tik nišinį produktą ar paslaugą, yra pernelyg sudėtinga. Startuolis „Įdarbink draugą“ jau rengiasi „žygiams“ į užsienio rinkas, o kol kas bando keisti darbo rinkoje esančių žmonių suvokimą. „Dirbdami su „JobRely“ projektu supratome, kad yra labai daug žmonių, plaukiančių pasroviui ir „užsisėdėjusių“ savo darbo pozicijose. Tik tada, kai jiems visiškai atsibosta esamas darbas, jie imasi kardinaliai profesinį gyvenimą keičiančių veiksmų. Bet tai įvyksta jau po ilgo neproduktyvaus laiko senajame darbe, kurio metu jie netobulėja kaip profesionalai. Mūsų vizija yra pasiekti darbuotoją tada, kai jis dar tik pradeda jausti, kad ne viskas tenkina. Draugams bei artimiesiems apie nepasitenkinimą esama situacija jis pasako pirmiausiai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad perviliojame iš darbdavių žmones, tačiau tai yra paslauga jiems, mat darbuotojaigalės greičiau tobulėti, kurti daugiau vertės esamiems darbdaviams, o darbdaviai turės įsitraukusius ir aktyvius specialistus“, – netolimos ateities perspektyvas vardija V. Pakėnas.
Projektas „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas” (INOVEKS) (Projekto Nr. VP2-1.4-ŪM-05-V-01-006) finansuotas Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo lėšomis. Bendra projekto vertė - 2 785 200,13 Eur.