Nors idėja ir komanda yra vieni iš pagrindinių raktinių žodžių, kai kalbame apie startuolius, pastarieji linkę akcentuoti dar kelis, pačioje pradžioje juos neraminančius dalykus, – finansinį planą, kurį reikia parengti iš esmės neturint jokio atspirties taško – įprastai rinkoje nebūna analogo ar panašaus prototipo, kuriuo remiantis būtų galima tiksliau suplanuoti verslo eigą. Daugeliui pradedančiųjų verslininkų kylantis klausimas, kaip viską suplanuoti tame etape, kai dar nėra jokių aiškių rodiklių, yra pagrįstas, o patyrę startuolių verslo „žvalgai“ patikina, jog planuoti, žinant pagrindinius planavimo principus įmanoma ir būtina.
Darbas neapibrėžtumo sąlygomis
Verslo procesų ekspertas ekspertas Mindaugas Voldemaras akcentuoja, kad iš esmės visi startuoliai susiduria su dilema – planuoti savo veiklą, nes reikia, ar neplanuoti, nes suplanuoti konkrečiai nėra įmanoma. „Dirbdami neapibrėžtumo sąlygomis, startuoliai būtinai turi turėti planą, nes antraip didėja pavojus nukrypti nuo „kurso“. Pavyzdžiui, naudojant apribojimų teorijos (aut. pastaba – teorija, kurios esmė, jog kiekviena sistema privalo turėti bent vieną apribojimą) metodus, galima suplanuoti verslą net ir turint daugybę nežinomųjų. Kalbant paprasčiau – reikia žinoti, koks bus tikslas kiekvienoje verslo „stotelėje“ ir kiek „stotelių“ bus. Kitaip tariant, bedirbant vis daugėja apibrėžtumų, kurie leidžia patikslinti veiksmų planą“, – detalizuoja M. Voldemaras. Anot jo, planavimas vyksta nuolat, kiekvieną kartą atsižvelgiant į naujai atsiradusius apibrėžtumus.
Ekspertas startuoliams pataria planuoti nuo galo, tiksliau, nuo įsivaizdavimo, kad tikslas jau pasiektas. „Pradedame nuo galutinio tikslo, tuomet keliaujame atgal ir žiūrime, kokia „stotelė“ prieš tai ir ką turime padaryti. Tarp „stotelių“ bus daug neaiškumų, bet jų nebūtina iškart detalizuoti. Tarkime, nėra svarbu žinoti, kaip auginsime vartotojų skaičių nuo pusės milijono iki milijono, bet žinojimas, kad reikės pasiekti milijoną – yra labai svarbus. Nustatę tarpinius tikslus, nesiimame detaliai planuoti, bet kuo arčiau šiandienos artėjame, tuo detalesnis turi būti planavimas“, – aiškina M. Voldemaras.
Sunkūs momentai veikloje praeina, o gera komanda – lieka
Startuolis Henrikas Rapolas Urbonas iš mažosios bendrijos „Interactio“, kuriančios mobilias komunikacijos sistemas renginių industrijai, sako, jog detalus verslo planavimas – kur kas didesnis iššūkis nei komandos formavimas. „Idėjos gimimas irgi buvo savaiminis – galima sakyti, atėjęs iš poreikio. Buvo metas, kai labai dažnai lankydavausi įvairiose konferencijose ir stebėdavau organizacinius procesus, žymėdavausi dalykus, kurie man nepatinka ir kuriuos norėčiau pagerinti. Būtent taip pastebėjau, kad labai nepatogu kaskart nešioti mikrofoną žmonėms, norintiems užduoti klausimą konferencijos vedėjams. Tuomet pagalvojau, kad kiekvieno konferencijos dalyvio telefone galėtų būti speciali aplikacija, kuri leistų, esant bevieliam ryšiui, užduoti klausimą be jokio atnešto mikrofono“, – idėjos gimimą detalizuoja H. R. Urbonas.
Kiek vėliau, jau grynindami idėją kartu su komanda bei įtraukę į veiklą Klaipėdos ir LCC tarptautinio universiteto specialistus, jaunieji verslininkai suprato, kad gali įgyvendinti pasirinktą veiklos kryptį.
„Išanalizavę rinką, pastebėjome, kad įprastai didelių renginių metu, kai dalyvauja skirtingų tautybių žmonės ir yra reikalinga vertimo įranga, tai sukelia papildomų rūpesčių ne tik konferencijos organizatoriams, bet ir dalyviams. Pastarieji, norėdami girdėti vertimą, turi stovėti ilgoje eilėje, kad galėtų pasiimti įrangą, o paskui viso renginio metu ją nešiotis; organizatoriai minėtą įrangą turi nepigiai nuomoti ir už ją atsakyti, jei kas nors sugadintų ar negrąžintų. Taigi, nusprendėme, jog kur kas operatyvesnis ir patrauklesnis kelias – mobili aplikacija telefone, kuri be jokios papildomos įrangos, esant bevieliam ryšiui patalpoje, leidžia transliuoti vertėjo balsą į dalyvių mobiliuosius telefonus“, – pasakoja „Interactio“ atstovai.
Verslo pradžia nebuvo lengva – iš pradžių trys jaunuoliai investavo savo lėšų, paskui, supratę, kad jų nepakanka, pradėjo dalyvauti įvairiuose konkursuose bei kreipėsi dėl lėšų projektui įgyvendinti pagal įvairias finansavimo priemones. Jų idėja neliko nepastebėta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. INOVEKS (aut. pastaba – „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“) projekto, kuriame startuoliai dalyvavo kartu su Šiaurės miestelio technologijų parku (ŠMTP), suteiktas finansavimas gerokai palengvino jaunuolių veiklą. „Prieš gaunant finansavimą, esame išgyvenę įvairių momentų – sunkaus darbo, finansų trūkumo, stiprių diskusijų, tačiau komandos stiprybė ir kiekvieno nario suvokimas, kad idėja yra svarbi, leido neišsibarstyti ir susitelkti kryptingai veiklai“, – prisimena H. R. Urbonas. Pašnekovas pabrėžia, kad ŠMTP ekspertų teiktos konsultacijos projekto įgyvendinimo metu gerokai prisidėjo prie verslo procesų optimizavimo.
Inovacinės komandos nėra tobulos
Startuoliai „Interactio“ įsitikinę, kad jų komanda tobula – žmonės kurti verslo atėjo užtikrintai – prieš tai du iš jų jau buvo turėję bendrų veiklų, o trečiąjį rekomendavo patikimi žmonės, tad aštrių konfliktų nebuvo. Inovacijų ir kūrybiškumo konsultantas Eigirdas Žemaitis akcentuoja, kad neverta baimintis konfliktinių situacijų komandoje, nes tai – sudėtinė veiklos dalis, leidžianti aiškiau suvokti, kokie kiekvieno individo poreikiai ir norai. „Geriausia, kai komandoje yra skirtingas kompetencijas turintys žmonės, nes „vienodumas“ viską suniveliuoja ir tampa sunku veikti. Pasaulinė praktika rodo, kad inovacinės komandos iš pradžių nėra tobulos, bet kiekvienas narys stipriai orientuotas į tikslą. Pasiekę tikslą, komandos nariai jau savaime būna „susicementavę“, – svarsto E. Žemaitis. Paprašytas įvardinti pagrindinius startuolių komandos bruožus, pašnekovas akcentuoja tai, kad šiame versle komanda turi būti kuo įvairesnė, pradžioje nebijanti konfliktinių situacijų, aiškiai išsigryninusi tikslą ir „deganti“ tuo pačiu tikslu.
H. R. Urbonas pabrėžia, kad sprendžiant klausimus jų komandoje dominuoja „brutalaus atvirumo“ principas, kuris reiškia, jog jei kažkas kuriam nors komandos nariui nepatinka, nesvarbu, kad tai nebus malonu išgirsti kitam kolegai, vis tiek yra aiškiai ir be užuolankų pasakoma. „Viskas išsiaiškinama neleidžiant problemai įsišaknyti“, – atvirauja startuolio „Interactio“ vadovas.
E. Žemaitis sako, kad toks būdas yra puikus, mat jis aiškiai parodo, jog sprendžiant klausimus, vadovaujamasi ne demokratniu, o sociokratiniu principu – pozicijos derinamos tol, kol jos visiems tinka.
Teisingai sudėliojus kiekvieno komandos nario indėlį į bendrą įmonės veiklą ir tinkamai, pagal kiekvieno indėlį paskirsčius finansus, tikėtina, kad verslo kelias nebus toks sudėtingas – ne paslaptis, kad startuolių įmonės neretai ištinka „nepasidalijimo“ krizė, kuriai būtina užbėgti už akių iš anksto.
Projektas „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas” (INOVEKS) (Projekto Nr. VP2-1.4-ŪM-05-V-01-006) finansuotas Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo lėšomis. Bendra projekto vertė - 2 785 200,13 Eur.