Aukščiausia Didžiosios Britanijos teismų instancija atmetė šalies vyriausybės prieš ankstesnį teismo sprendimą priimtą apeliaciją. Žemesnės instancijos teismo sprendimas kišo pagalius į ratus siekiant pradėti šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos sprendimą be parlamento įsikišimo.
Teismo sprendimas tiesiogiai nulems būdą, kaip šalies valdžia galės pradėti oficialų pasitraukimo iš Europos Sąjungos procesą.
Pergalę užsitikrino itin margaspalvė prieš Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnio aktyvavimą be parlamento pozicijos pasisakiusi kampanija, kuriai vadovavo investicijų valdytoja 51 metų Gina Miller ir kirpėja Deir Dos Santos.
Ką tiksliai nusprendė Aukščiausiasis teismas?
Aukščiausiasis teismas nusprendė (aštuoni teisėjai už ir trys prieš), jog Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May teisiškai negali aplenkti šalies parlamento ir jo narių, pasinaudodama prerogatyva aktyvuoti Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį, ir taip pradėti dvejus metus trunkantį Europos Sąjungos ir jos vadovaujamos šalies skyrybų procesą.
Aukščiausiojo teismo sprendimas – skaudus smūgis Th, May, kuri ne kartą yra kalbėjusi apie norą iki 2017 metų kovo pabaigos aktyvuoti Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį. Esą žalią šviesą tokiam sprendimui uždegė pačių britų per referendumą 2016 metų birželį išreikštas pritarimas „Brexit“.
Ką numato tas mįslingasis Lisabonos sutarties 50-asis straipsnis?
Tai oficialus formalus mechanizmas, skirtas naudotis valstybei, panorusiai pasitraukti iš Europos Sąjungos. Šis straipsnis – dalis 2007 metais pasirašytos Lisabonos sutarties, paklojusios naujus konstitucinius visos Sąjungos pamatus. Ji pakeitė iki šiol šį tikslą atlikusias net dvi oficialias sutartis. Lisabonos sutarties 50-ajame straipsnyje teigiama: „Europos Sąjungos valstybė narė, nusprendusi trauktis iš Sąjungos, privalo apie savo sprendimą informuoti Europos Vadovų Tarybą. Remdamasi Europos Vadovų Tarybos nubrėžtomis gairėmis, Europos Sąjunga su minėtąja valstybe nare organizuoja diskusijas ir rengia pasitraukimo susitarimą, apsvarstoma ir patvirtinama pasitraukimo proceso tvarka, joje numatant ir ateities bendradarbiavimo ir santykių su minėtąja valstybe formatą.
„Šis susitarimas svarstomas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218(3) straipsnį. Jį priima Europos Sąjunga ir Europos Vadovų Taryba, remdamasi daugumos principu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą“.
„Visos sutartys iš Europos Sąjungos nusprendusiai pasitraukti valstybei nustos galiojusios susitarimo dėl pasitraukimo įsigaliojimo dieną. Priešingu atveju – praėjus dvejiems metams nuo oficialaus perspėjimo apie norą trauktis, minimo 2-ame skirsnyje, jeigu Europos Vadovų taryba, sutarusi su pasitraukimo procedūrą pradėjusia nare, bendru sutarimu nenuspręs pasitraukimo laikotarpio pratęsti“.
Kodėl prireikė Aukščiausiojo teismo įsikišimo?
Grupė kampanijos iniciatorių, kuriems vadovauti ėmėsi verslininkė ir garsi filantropė Gina Miller, 2016 metais kreipėsi į Didžiosios Britanijos teismą su prašymu išsiaiškinti, ar šalies vyriausybės siūlymas aktyvuoti Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį naudojantis karališkąja prerogatyva yra teisėtas.
Lapkritį teismas nusprendė, kad, karališkosios prerogatyvos naudojimas prieštarauja reikiamam parlamentiniam procesui. Kitaip tariant, tai reiškia, kad tik balsavimas parlamente gali suteikti šalies ministrei pirmininkei įgaliojimą aktyvuoti „Brexit“ procesą.
Referendumas dėl Didžiosios Britanijos narystės, kuris vyko praeitą birželį, nebuvo teisiškai įpareigojantis, tad teismas jį vertino kaip konsultacinį. Teisėjai nusprendė, kad, norint „Brexit“ suteikti teisinės galios, būtinas parlamento sprendimas.
Didžiosios Britanijos vyriausybė šį teismo sprendimą užginčijo ir pateikė apeliaciją, kurios likimą dabar nusprendė šalies Aukščiausiasis teismas. Ne tik nusprendė, bet ir ateities kartoms paliko teisinį precedentą.
Kas toliau?
Didžiosios Britanijos Aukščiausiajam teismui palikus galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio aktyvavimas tampa žymiai sudėtingesniu procesu.
Tikimasi, kad parlamente bus parengtas ir svarstomas itin aiškios formuluotės
įstatymo projektas. Th. May viliasi, kad tokiu atveju įstatymų projektas skubos tvarka be trukdžių apkeliaus abu parlamento rūmus ir taps parlamento nutarimu.
Tiek Bendruomenių rūmuose, tiek Lordų rūmuose nemažai pasilikti Europos Sąjungoje norinčiųjų. Gali būti, kad jie įstatymo projektui siūlys pakeitimų, tad procesas užtruks.
Leiboristai žada nekaišioti pagalių į Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio aktyvavimo procesą
Leiboristai žada „nekaišioti pagalių į ratus“ Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio aktyvavimo procesui, taip Aukščiausiojo teismo sprendimą pakomentavo Jeremy Corbynas.
Didžiosios Britanijos leiboristų lyderis sako, kad jo partija sieks patobulinti įstatymus, kuriuos šalies vyriausybė buvo priversta priimti, norėdama užkirsti kelią Th. May leisti šaliai tapti „pigiu mokesčių vengiančiųjų rojumi“
Kaip Didžiosios Britanijos vyriausybė vertina Aukščiausiojo teismo sprendimą?
Didžiosios Britanijos vyriausybė „padarys viską, kas būtina“, siekdama įgyvendinti Aukščiausiojo teismo sprendimą, kuriame numatyta būtinybė šalies parlamentui suteikti balsą aktyvuojant pasitraukimo iš Europos Sąjungos procesą, pareiškė generalinis prokuroras Jeremy Wrightas.
J. Wrighto teigimu, nepaisant to, šalies vyriausybė „nusivylė“ galutiniu sprendimu šioje istorinėje kovoje, sprendžiant, kas turi teisę duoti startą šalies pasitraukimo iš Sąjungos derybų procesui.