Th. May teigia, kad referendumas dėl šalies likimo Europos Sąjungoje ir jo baigtis nebuvo sprendimas koncentruotis į šalies vidų. Didžioji Britanija „iš esmės yra išskirtinai tarptautinė“, teigia britų ministrė pirmininkė. Th. May teigimu, jos vadovaujama valstybė – viena iš multikultūriškiausių šalių visame senajame žemyne. Britai instinktyviai nori keliauti ir semtis žinių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
„Mes pasitraukiame iš Europos Sąjungos, bet mes nepaliekame Europos“ ,- savo kalboje pažymėjo Th. May. Mano užduotis išsiderėti geriausias sąlygas Jungtinei Karalystei“.
Savo kalboje Th. May pabrėžė, kad imigracija į D. Britaniją turės „atitikti nacionalinį interesą“.
Kalboje ji išskyrė 12 pagrindinių tikslų derantis dėl išstojimo.
Kaip ir tikėtasi, didžiausias dėmesys kalboje skirtas sienų kontrolės susigrąžinimui, imigracijos mažinimui bei Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš Europos Teisingumo Teismo jurisdikcijos. Th. May šiais klausimais žada laikytis griežtos pozicijos, todėl beveik neabejojama, kad šalis taip pat turės pasitraukti iš bendrosios Europos rinkos.
Th. May: Europos Sąjungos piliečiai ir toliau laukiami Didžiojoje Britanijoje
Th. May, kalbėdama apie Didžiosios Britanijos santykius su Europos Sąjunga po „Brexit“, sako, kad ES piliečiai ir toliau bus laukiami jos šalyje, ir ji tikisi, kad toks pat požiūris bus taikomas ir britams.
Premjerė atmeta teiginius, esą Didžioji Britanija gali tapti daline Europos Sąjungos nare ar pasirinkti kitą narystės formatą – ji tvirtina, kad vienu metu „ant dviejų kėdžių sėdėti“ neįmanoma.
Politikė tvirtina sieksianti „naujos ir konstruktyvios partnerystės“, grįstos bendrais interesais ir savo suverenumą ir savarankiškumą susigrąžinusios Didžiosios Britanijos.
Kreipdamasi į Europos auditoriją Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė pasakė, kad Europos Sąjungos sėkmė neatsiejama nuo jos vadovaujamos šalies interesų.
Theresa May dar kartą akcentavo, kad iš Europos Sąjungos išstojusi Jungtinė Karalystė jokiu būdu nepaliko Europos.
„Mūsų sprendimas palikti Europos Sąjungą nereiškia, kad atmetame visiems bendras vertybes“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Sprendimas palikti Europos Sąjungą nerodo noro atitolti nuo savo bičiulių ir kaimynų“, – teigia Th. May.
„Ir toliau būsime patikimi partneriai, geranoriški sąjungininkai ir artimi draugai. Norime pirkti jūsų prekes ir parduoti jums savo. Norime kad prekybiniai santykiai būtų kuo mažiau apriboti. Taip pat norime bendradarbiauti ir siekti visų trokštamo saugumo bei aukštesnio gyvenimo lygio.“
Th. May teigimu, Europos Sąjungos įstatymai ir direktyvos, „Brexit“ procesui įgavus pagreitį, bus inkorporuotos į britų teisės aktų sistemą. Ji pabrėžė, kad šalies parlamentas, pagaliau pasiekus galutinį susitarimą, tars lemiamą žodį ir balsuos.
Th. May teigia, kad Didžioji Britanija ir toliau bendradarbiaus su savo partneriais tokiais svarbiais klausimais kaip nusikalstamumas, kova su terorizmu ir užsienio politika. Ji teigia, kad visas iki vienos Europos valstybes vienija bendri interesai ir vertybės. Ministrė pirmininkė pabrėžia, kad mūsų atsakas į „Brexit“ situaciją negali būti „bendradarbiaukime mažiau“. Politikės teigimu, ji norėtų, kad Didžiosios Britanijos santykiai su Europos Sąjunga ateityje būtų grįsti ir praktiniais susitarimais saugumo klausimais, pavyzdžiui, sutartimi dėl dalijimosi informacija.
L. Kojala įvertino Th. May kalbą
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala įvertino D. Britanijos premjerės planą dėl „Brexit“ ir įvardijo pagrindinius svarbiausius aspektus:
- „Dar kartą pakartota, jog kelio atgal nebėra - britai išstoja iš ES ir nebus „pusiau nariais, pusiau ne nariais“. Derybos prasidės iki šių metų balandžio bei truks iki dviejų metų;
- Pabrėžta, kad išstojimas nereiškia Didžiosios Britanijos užsidarymo - priešingai, vienas pagrindinių May šūkių yra „Globali Britanija“, kuri bus atvira prekybai su visais pasaulio regionais;
- Britai nenori, kad jų išstojimas taptų paskata ES byrėjimui, nes toks scenarijus „neatitiktų Didžiosios Britanijos interesų“;
- Bus kuo skubiau siekiama susitarti bei užtikrinti teises Britanijoje jau gyvenantiems ES piliečiams, kaip ir britams kitose Europos šalyse. Tai, abejo, itin aktualu keliems šimtams tūkstančių Lietuvos piliečių emigracijoje.
- Esminis siekis - kontroliuoti iš ES atvykstančiųjų skaičių, bet kartu britai nori išlikti „talentų magnetu“ - žemai kvalifikuotų darbuotojų tiek nebereikia, tačiau pačių geriausiųjų britai tikrai neatsisakys. Siekiant riboti imigraciją, konstatuota, jog Didžioji Britanija nebus ES vieningosios rinkos dalimi, nes tai neįmanoma be laisvo asmenų judėjimo. Bus siekiama naujo, ambicingo laisvos prekybos susitarimo su ES, kurio dalis aspektų gali atliepti vieningosios rinkos principus. Nebus ir perimami bendri išorės prekybos tarifai (muitų sąjunga), nes tai kliudys pasiekti palankiausią susitarimą su kitomis didžiosiomis ekonomikomis (pvz., JAV), nors dėl to planuojama tartis. Kartu May neatmetė galimybės, kad Didžioji Britanija ir toliau mokėtų tam tikrus įnašus į ES biudžetą mainais už ekonominį bendradarbiavimą.
- Britai ketina išlikti labai aktyvūs partneriai kitoms Europos valstybėms užsienio politikoje, žvalgyboje, teisėsaugoje, kovoje su terorizmu. Pakartota, jog britų kariai padeda užtikrinti stabilumą Estijoje, Rumunijoje, Lenkijoje.
- Pabaigoje užsiimta kovinė pozicija - joks susitarimas su ES yra geriau nei blogas susitarimas. Suvokiama, jog visgi ES turės daug derybinių svertų, nes britams ES rinka yra labai svarbi.
Verdiktas - sužinojome ne itin daug naujo, tačiau pagaliau „vienoje vietoje“ nubrėžtos aiškesnės gairės, nes iki šiol pareiškimai buvo kiek fragmentiški. Kalbos tikslas buvo pabrėžti, jog britai neužsiveria sienų bei nenutraukia partnerystės su Europos valstybėmis - tik sieks to kitokiomis sąlygomis, pirmiausiai atliepiant imigracijos srautų ribojimo problematiką bei norą valdyti savo įstatymus (t.y. atsisakyti viršnacionalio valdymo, kuriuo pasižymi ES)“ , - savo socialinio tinklo paskyroje rašė L. Kojala.
Th. May 12 prioritetų programa
Kalbėdama apie „Brexit“ derybas, ministrė pirmininkė nurodė, kad yra numačiusi 12 prioritetų, pagrįstų keturiais pagrindiniais principais – užtikrintumo ir aiškumo, taip pat Didžiosios Britanijos stiprėjimo, globalėjimo ir šalies, kaip teisinės valstybės, tobulėjimo.
„Išskyrėme dvylika uždavinių, kuriuos reikia įvykdyti žengiant pagrindinio tikslo link. Pagrindinis tikslas – nauja, pozityvi ir konstruktyvi Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos partnerystė“, – teigė ministrė pirmininkė.
„Kadangi bus aptariamos partnerystės sąlygos, laikysimės keleto paprastų principų, bet visų pirma kiekvienu klausimu stengsimės išdėstyti kuo aiškesnes ir tvirtesnes pozicijas.“
„Tai bus puiki galimybė užtikrinti Didžiosios Britanijos stiprėjimą, skaidrėjimą ir globalėjimą.“
D. Britanija žada išsiderėti lygiavertę partnerystę ir nesitenkinti tokių šalių kaip Norvegija ir Šveicarija modeliu. Pasitraukimas iš bendrosios rinkos taip pat reikš laisvosios darbo jėgos judėjimo pabaigą, tačiau vyriausybė žada užtikrinti šalyje gyvenančių Europiečių teisę pasilikti D. Britanijoje.
Th. May derybose su Briuseliu teigia būsianti užtikrinta ir atstovauti tvirtesnei, teisingesnei ir globalesnei Britanijai. Jos pozicija suerzino kritikus, tarp jų Škotijos parlamento lyderę Nicolą Sturgeon, kuri norėtų likti bendrojoje rinkoje.
Škotai ir vėl pagrasino referendumu dėl regiono nepriklausomybės. Th. May taip pat sukritikuota dėl aiškaus plano stokos. Kol kas ji nekalba, kiek laiko tiksliai užtruks atsiskyrimas nuo Europos Bendrijos ir kaip jis atrodys praktikoje.
Ekonomistai baiminasi, kad svaro kursas po Th. May kalbos vėl kris. Anot jų, Britanija bus mažiau patraukli tarptautiniams investuotojams.