Susitikimas skirtas pasirengti kitais metais vyksiančiam Paryžiaus susitikimui, kur turės būti prisiimti įsipareigojimai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo mažinimo po 2020 m., kuomet baigsis galioti dabar įgyvendinamas Kioto protokolas. Su ŠESD mažinimu siejamos stipriausios viltys efektyviai kovoti su klimato šiltėjimu.
„Limos konferencija yra tarpinis sustojimas link teisiškai privalomo plataus užmojo tarptautinio susitarimo Paryžiuje 2015 metais.
Čia susirinko, galima sakyti, visas pasaulis, kad nuspręstų pagrindinius kriterijus ir rodiklius, kuriais remiantis bus nustatyti nacionaliniai reikalavimai kiekvienai valstybei kiek ir kaip ji turės prisidėti prie kovos su klimato šiltėjimu. Jei nebūtų Limos, nebūtų ir Paryžiaus susitikimo, o tokiu atveju pasaulis liktų be plano, nevieningas ir greičiausiai be menkiausios vilties sustabdyti ar prisitaikyti prie šiltėjančio klimato“, – sako Valentinas Mazuronis, Limos konferencijoje dalyvaujantis EP delegacijos sudėtyje.
Spalio mėn. ES vadovai jau patvirtinto savo tikslus 40% sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį. Dabar laukiama atitinkamų JAV bei Kinijos tikslų šiuo klausimu. Tokių tikslų nustatymas aiškiai rodo, kad tarptautinė bendruomenė yra tvirtai nusiteikusi kovoti su klimato kaita.
ES ragina visas susitarimo šalis iki 2015 m. kovo mėn. pabaigos pasiūlyti plataus užmojo klimato kaitos švelninimo tikslus. Tai atitinka suderintą tvarkaraštį, be to, tai būtina tam, kad iki susitikimo Paryžiuje būtų galima pradėti numatomam individualios ir bendros veiklos poveikiui išanalizuoti ir įvertinti skirtą procesą. „Šis procesas padės pasaulio bendruomenei suprasti, kokių veiksmų ir pastangų reikia, siekiant nenukrypti nuo tikslo užtikrinti, kad pasaulio klimatas neatšiltų daugiau kaip 2 laipsniais“, – teigia V. Mazuronis.
Taikydamos suderintus metodus, kurių paskirtis – tikrinti, kaip veiksmingai vykdomi Paryžiuje prisiimti įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, susitarimo šalys galės įvertinti padarytą kolektyvinę pažangą. Be to, taikant tokius metodus bus galima palyginamai įvertinti šalių vidaus politikos veiksmingumą ir tinkamumą.
ES pageidauja, kad 2015 metų susitarime būtų numatytas procesas, kurį taikant būtų galima reguliariai didinti išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus. Toks procesas reikalingas tam, kad susitarimo šalys galėtų atsižvelgti į naujausius mokslinius duomenis ir, įvertinusios technologijų naujoves, apsvarstyti galimybę prisiimti didesnius įsipareigojimus. Siekiama užtikrinti, kad susitarimas padėtų pasaulio lygmeniu išlaikyti tokią veiksmų kryptį, kuri yra suderinama su siekiu užtikrinti, kad pasaulio klimatas neatšiltų daugiau kaip 2 laipsniais. „Svarbiausia, kad naujasis susitarimas dėl klimato kaitos būtų ilgalaikis ir visuotinas. Ne tik ES, bet ir likęs pasaulis turi pradėti rimtai vertinti pasaulinį atšilimą, o ne laikyti į smėlį sukištas galvas“, – teigia V. Mazuronis.
Nors išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimas yra svarbiausias tarptautinių derybų dėl klimato kaitos klausimas, ES pripažįsta, kad prisitaikymas prie klimato kaitos ir kovos su klimato kaita finansavimas yra labai svarbios sudedamosios subalansuoto 2015 metų susitarimo dalys.
V. Mazuronis įsitikinęs, kad patvirtinus naująjį susitarimą bus galima gerokai veiksmingiau ir platesniu mastu kovoti su klimato kaita.