Bankai suteikia paskolas įmonėms, senai vykdančioms savo veiklą ir dėl rizikos vengia investicijų į jaunus verslus. Tačiau jau dabar verslo idėjoms, kurios turi augimo potencialą, gali kurti inovatyvius produktus, atsirado priemonės, kurių pagalba yra suteikiamos taip reikalingos investicijos. Viena iš tokių - Ūkio ministerijos įkurto Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamo JEREMIE kontroliuojančio fondo, kurį Lietuvoje administruoja Europos investicijų fondas kartu, viena iš priemonių – „Verslo angelų fondas I”.
Subūrę jau patyrusius verslininkus, kartu su fondu investuojančius patirtį ir kapitalą į mažas ir vidutinio dydžio, tačiau didelį augimo potencialą turinčias įmones, fondo valdytojai padeda jauniesiems Lietuvos verslininkams siekti aukštumų ne tik savo šalyje, bet ir už jos ribų.
Kaip verslo angelai padėjo atsirasti e.nosiai
Augustas Alešiūnas, bendrovių „ART21” ir „Ars Lab” akcininkas, direktorius ir valdybos narys, ne tik idėjų nestokojantis, bet ir drąsus bei ryžtingas verslininkas. Vienas pirmųjų šalyje pritraukęs „Verslo angelų fondo I” ir privačių investuotojų lėšas į UAB “ART21”, kuriančią programinę įrangą žemės ūkio sektoriui, jaunasis verslininkas šiomis investicijomis pasinaudojo ir įgyvendindamas unikalų technologinį sprendimą – jau daug kartų visuomenei pristatytą e. nosį, kuri padės vartotojams išsirinkti šviežią, kokybišką mėsą ir žuvį.
Beveik vienerius metus kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais kurtos e. nosies pirmoji partija jau šį rugpjūtį bus pagaminta Hong Konge, o tada keliaus tiesiai ant parduotuvių lentynų Jungtinėse Amerikos Valstijose, o taip pat – į populiariausias e. parduotuves. Tad jau nuo rugsėjo maždaug 120 dolerių kainuojančias e. nosis bet kurioje pasaulio šalyje įsigiję vartotojai galės patogiai ir paprastai tikrinti jam parduodamus maisto produktus.
„Idėją turėjome, bet jei galite įsivaizduoti, – nuo jos gimimo iki realaus produkto pagaminimo reikėjo milijono eurų”, - prisimindamas pradžią, pasakojo A. Alešiūnas. Dalį šių pinigų į e. nosis kuriančią ir gamyba besirūpinančią UAB „Ars Lab” jis investavo kartu su partneriu, dalį investicijų pridėjo „Verslo angelų fondas I”.
Ar būtų pavykę išsiversti be fondo investicijų dalies? A. Alešiūnas sako, kad tokiu atveju būtų tekę visiškai išpurtyti savas kišenes arba ieškoti kitų investuotojų. Jaunasis verslininkas neabejoja, kad tai būtų kainavę gerokai daugiau laiko nei dabar.
Svarbiausia – susikalbėjimas ir sąžiningumas
Žinoma, vertindami bet kokią naują idėją, „Verslo angelų fondas I” ir jo partneriai daug dėmesio skiria ir strateginiams investavimo kriterijams: svarbu, kad bendrovė vystytų veiklą bent 1,5 metų Lietuvoje, jos vadovai turėtų aiškų, į eksportą orientuotą verslo planą bei reikiamą patirtį, būtų pasiruošę bendradarbiauti su partneriais bei investiciniu fondu ir pan. Bet visada suveikia vadinamieji „tikrieji“ atrankos kriterijai – susikalbėjimas ir sąžiningumas.
„Mes vengiame turėti reikalų su nesąžiningais žmonėmis ir verslais, kurie dirba pilkose zonose. Investuojame tik į skaidrią veiklą“, - teigė A. Strumskis ir pridūrė, jog UAB „Ars Lab“ akcininkų ir partnerių sąžiningumas buvo patikrintas ankstesniu bendradarbiavimu, tad e. nosis tapo tarsi šių, buvusių investicinių santykių, pasekme ir rezultatu.
Fondo esmė ir prasmė – sukurti verslo vertę
Abu pašnekovai įsitikinę, kad e. nosis bus sėkmingas produktas, kuris tikrai atsipirks, o ir sukurs didžiulę šio verslo vertę. Tokia iš esmės ir yra Ūkio ministerijos sukurto ir ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamo JEREMIE kontroliuojančiojo fondo vienos iš priemonių – „Verslo angelų fondas I“ prasmė – vadinamus ES valstybių pinigus investuoti į aukštos ir labai aukštos rizikos įmones bei gauti apčiuopiamą investicinę grąžą.
„Skirtingai nei finansų investuotojai, mes investuojame ne greituoju būdu ir visi mūsų sprendimai yra pagrįsti rinkos analize bei valdymo metodais. Kitaip tariant, finansinis investuotojas pasodina medį, nežino ir nė nesirūpina, kas iš jo išaugs, o mes tą medį prižiūrime – jį laistome, karpome, dažome“, – sakė A. Strumskis ir patikino, kad siekiant užauginti tą medį, t. y. sukurti stabilią bendrovės, į kurią investuojama, vertę, visuomet svarbus kapitalas, aktyvi veikla bei, žinoma, kompetencija.
Būtent todėl daugelis „Verslo angelų fondo I“ investicinių projektų tiesiog išeina iš už žmogaus suvokimo ribų – investuojama ne tik į tokius projektus kaip e. nosis, bet ir vienus mažiausių pasaulyje lazerių, probiotines valymo priemones ir pan. Kovoje dėl investicijų pritraukimo nugali ne tik idėja, bet ir profesionalumas, entuziazmas bei, svarbiausia, patirtis.
Investiciniai pinigai - ne pravalgomi, o įdarbinami
Nors Lietuvoje daugeliui žmonių verslo angelai yra nauja sąvoka, A. Strumskis tikina, kad iš esmės pats investavimo modelis nėra naujas – jis plėtojamas nuo mūsų šalies Nepriklausomybės atgavimo pradžios. Skirtumas tik tas, kad anksčiau investuojantiems verslo angelams tekdavo verstis iš savo ir idėja patikėjusių verslininkų investicijų, o dabar prie investavimo proceso ir apimčių ženkliai prisideda šiam tikslui skiriamos ES valstybių lėšos, atsiradę investiciniai instrumentai ir užtikrintas jų valdymas.
Tiesa, tai, kad investicijoms panaudojama dalis Ūkio ministerijos administruojamos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų, visai nereiškia, kad pinigai investuojami negrąžintinai, kaip subsidija. Atvirkščiai, – jie įdarbinami tam, kad po tam tikro numatyto investicinio laikotarpio sugrįžtų investicinė grąža ir vėl galėtų būtų naudojami tiems patiems tikslams. Tai atlikti leidžia Ūkio ministerijos sukurtos finansinės priemonės, kurios iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje įsigyvenusios ir tiesmukai suprantamos europinės negrąžintinos paramos sąvokos.
Būtent dėl to, kad šie pinigai yra įdarbinami, o ne „pravalgomi ir suvartojami“, nė neabejojama, jais pasinaudojusių bendrovių veikla bus ilgalaikė ir perspektyvi.
Verslo angelai pasiryžę investuoti daugiau
Tuo tarpu investuojančio „Verslo angelų fondo I“ veiklos periodas, kaip ir bet kokio kito rizikos kapitalo fondo, yra apibrėžtas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. šis fondas ketina tęsti investicijas, vėliau galima investuoti tik į portfelio įmones, o visas dėmesys skiriamas darbui su įmonėmis – turimų investicijų vertei kelti, kol iki 2019 m. gruodžio 31 d. bus parduoti visi portfelio įmonių akcijų paketai.
Tad norintieji pritraukti šio fondo investicijas turėtų paskubėti. Investicinį pasiūlymą rekomenduojama pateikti likus bent trims mėnesiams iki numatytos investicijų pradžios. Pasiūlymai vertinami atsižvelgiant į parengtą verslo planą, išsamų patikrinimą, verslo logiką ir finansines prognozes. Ne mažiau svarbi ir verslo savininkų motyvacija, sąžiningumas bei patirtis.
„Mano įsitikinimu, Lietuvoje rizikos kapitalo rinka nėra nei didelė, nei maža – mes tiesiog neturime jos su kuo lyginti. Bet investuoti, žinoma, galima ir daugiau“, –– baigdamas pokalbį, pabrėžė „Verslo angelų fondo I“ vadovaujantysis partneris A. Strumskis. „Žinoma, paklausite, kodėl iki šiol investavome tik tiek ir ne daugiau? Todėl, kad būtent tiek iki šiol atrodė turi prasmę“.
AR ŽINOTE, KAD…
Ūkio ministerija skyrė 145 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų Lietuvos rizikos kapitalo rinkos plėtrai, įkurdama JEREMIE kontroliuojantįjį fondą.
„Verslo angelų fondas I“ yra viena iš Ūkio ministerijos įkurto JEREMIE kontroliuojančiojo fondo, finansuojamo ES struktūrinių fondų paramos lėšomis, priemonių.
…„Verslo angelų fondas I” investuoja tik kartu su Verslo angelu – bendrove arba privačiu asmeniu, pasirengusiu investuoti į pasirinktą bendrovę dalį savo kapitalo ir su šios bendrovės vadovais dalintis asmenine verslo patirtimi.
…šis fondas ir Verslo angelas dalyvauja verslo vystyme kartu su kitais bendrovės akcininkais, siekia investuoti į atsiperkančius projektus ir uždirbti grąžą.
…„Verslo angelų fondas I” ir Verslo angelas lygiomis dalimis išperka naujai išleidžiamą bendrovės akcijų emisiją ar jos dalį, o jiems parduodant savo akcijas, kiti bendrovės akcininkai gali jas išsipirkti arba parduoti kartu.
...„Verslo angelų fondo I” dydis – 27,6 mln. litų, o jį valdo UAB „MES INVEST“ ir UAB „Strata“ konsorciumas.
…”Verslo angelų fondo I” investavimo taikiniai – bendrovės, kurių metinė apyvarta siekia iki 15 mln. litų, pardavimai orientuoti į eksporto rinkas, o investicijos naudojamos įmonių plėtrai, pvz., technologijoms, įrangai įsigyti, daliniam apyvartinio kapitalo finansavimui.
…šio fondo investicijų dydis siekia nuo 173 tūkst. iki 1,381 mln. litų į vieną bendrovę, o investuojama kartu su Verslo Angelu lygiomis dalimis (po 50 proc. bendros investicijų sumos), su bendrove, jos savininkais pasirašant akcininkų sutartį dėl bendrų valdymo, strateginio plano sudarymo, pelno dalybų principų ir kt. akcininkams svarbių klausimų.