Kiek mažiau šiandien reiškiasi tik Eugenijus Gentvilas, Andrius Kubilius ir Kazimiera Prunskienė. Dar du Lietuvos politikos grandai Valdas Adamkus ir Algirdas Brazauskas apie savo apsisprendimą kandidatuoti ar ne šiuose prezidento rinkimuose pranešti ketina tik rugsėjo – spalio mėnesiais. Politologų teigimu, jie elgiasi visai pamatuotai, nes dabar paskelbti savo ketinimus nėra prasmės, o kai juos sužinosime rudenį, bus iš tiesų įdomu stebėti, kaip griūna kitų kandidatų planai ir įdirbis.
“Veidui” parūpo patyrinėti, kuo šiųmečiai kandidatai į prezidentus skiriasi nuo 1993 ir 1997 m. kandidatų į prezidentus, kaip keičiasi jų elgesys, kalbėsena, pažadai, kokių naujovių atsiranda jų rinkimų kampanijose.
Panašu, kad šie rinkimai pasižymės populizmo renesansu, nes nei per vienus prezidento rinkimus nebuvo tiek nerealių pažadų svaičiotojų, kaip šiemet. Net ir per 2000 m. Seimo rinkimus populistai buvo kiek nurimę, bet už tai per prezidento rinkimus tokie veikėjai, kaip A.Matulevičius, R.Paksas, K.Bobelis, V.Šustauskas, K.Uoka nusprendė atsiskleisti visu savo grožiu. Taigi, pasipylė galybė tokių nuvalkiotų frazių, kaip: “Mes įvesime tvarką”, “Mes pažabosime korupciją ir kontrabandą”, “Mes sutvarkysime ekonomiką”, “Mes padidinsime pensijas, įdarbinsime neturinčiuosius darbo”, “Mes neleisime parduoti Lietuvos”, “Mes ginsime tautos interesus”, “Mes įvesime griežtesnę atsakomybę ir nubausime kaltus už dabartinę netvarką”, “Mes vykdysime socialinį teisingumą”. Atrodytų, kad per 14 metų dauguma rinkėjų turėjo suvokti, kad tokių kliedesių platintojai nėra rimti politikai ir kad už juos nereikėtų balsuoti, tačiau realybė yra kitokia. Nemaža dalis Rytų Lietuvos gyventojų šiandien dievina A.Matulevičių, nes jis “teisingai” šneka, jis žino, ko reikia “paprastam” žmogui, jo taurus veidas, jis duos mums darbo, didesnes pensijas, padidins minimalias algas, be to, jo brolis labai sąžiningas žurnalistas. Panašių samprotavimų Pietų Lietuvoje galima išgirsti apie “išganytoją” K.Bobelį, kuris apie save, beje, labai geros nuomonės: “Iš visų pasiskelbusių kandidatų aš esu labiausiai patyręs, kompetentingas, paskui mane nesivelka komunistinis šleifas, be to, aš vadovauju antrai stipriausiai Lietuvos politinei partijai – krikščionims demokratams”.
Tačiau rinkėjai turėtų įsisąmoninti, kad be gražių, “teisingų” kalbų jie iš šių kandidatų nieko daugiau ir nesulauks, nes tiek K.Bobelio, tiek A.Matulevičiaus pasiteiravus, kaip jie ketina pažaboti korupciją ir bedarbiams sukurti darbo vietų, jokių logiškų paaiškinimų neišgirdome. Kažkada panašius niekus kalbėjo ir A.Paulauskas, bet dabar jis taip jau nebekalba ir, beje, per šiuos prezidento rinkimus ant pasakų arkliuko joti jis nebeturi jokių šansų. Šį arkliuką užsėdę net 6 nauji kandidatai. Nes kol trečdalis Lietuvos rinkėjų balsuos už jų problemas neva suprantančius pasakorius arba už gražių veidelių savininkus, tol populizmas Lietuvoje ir tarps.
Kaip teigia Lietuvos banko pinigų politikos departamento vadovas Raimondas Kuodis, iš esmės dabartinėje situacijoje visų kandidatų į prezidentus realūs pažadai bus praktiškai vienodi, kandidatų fantazija gali pasireikšti tik kuriant nerealius pažadus bei programas arba kuriant visiškai nereikšmingus projektus, tokius, kaip Seimo narių skaičiaus sumažinimas per pusę, mirties bausmės sugrąžinimas, apskričių skaičiaus padidinimas ar sumažinimas, tiesioginių mero rinkimų įvedimas.
Ir iš tiesų kalbėdamas apie Lietuvos užsienio politiką savo galimo prezidentavimo metu, kandidatas nieko naujo išmąstyti negalės ir turės minėti tik tris kryptis: Lietuvos narystė NATO, Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir geri santykiai su kaimyninėmis valstybėmis. Ir vidaus politikoje kandidatai turi mažai galimybių pasiūlyti kažką naujo, nes iki šiol Lietuva yra jau prisiėmusi daug įsipareigojimų, ją kontroliuoja daug tarptautinių organizacijų, finansinių institucijų, ateityje mus dar stipriau kontroliuos Europos Sąjunga, taigi ir čia didelių nukrypimų būti negali ir negalės. “Kitaip tariant, pasirinkimas yra tik toks, kaip pasirinkimas tarp “Coca colos” ir “Pepsi colos”. Net jei tauta prezidentu išrinktų visišką populistą, jis nieko labai žalingo padaryti negalėtų”, - mano R.Kuodis.
Politologas Alvidas Lukošaitis pateikia dar griežtesnius vertinimus: “Kandidatų į prezidentus programos iš principo yra absoliutus nesusipratimas. Todėl, kad ir kandidatai, ir jų programos yra nepartinės. Moderniame ir demokratiškame pasaulyje nepartinio valdymo būti negali. Todėl ir tos programos yra nieko verti šūkių bei raudų posmai. Vis dėlto, - teigia politologas, - rimtos programos negalės skirtis. Bet juk būna ir kitokių, - jos skirsis. Ir skirsis kandidatų pastangomis žūtbūt atkreipti į save dėmesį – kaip ir savo veiksmais, elgesiu, kasdieniu postringavimu, kokie jie bus “Lietuvos gelbėtojai”, “Tvirtosios rankos šalininkai”. Gerai būtų, kad žmonės tokius iš karto perkąstų. Ko labiausiai baiminuosi, tai, kad tie gelbėtojai pernelyg neįsijautų ir pernelyg neužsimotų ant sisteminių dalykų. Tai būtų jų bandymai revizuoti konstitucinius dalykus, valdymo principus, rinkimų sistemas”, - nuogąstauja A.Lukošaitis.
Su tokiais vertinimais kategoriškai nesutinka kandidatas A.Matulevičius, kuris pareiškęs, kad “Veidas” jį visada piešia tendencingai, ima dėstyti savo vizijas, kurios paremtos būtent Konstitucijos pakeitimais – tai yra Prezidentinio valdymo įvedimu Lietuvoje. “Man gėda klausytis tų politologų, tegul jie nuvažiuoja į provinciją ir pašneka su žmonėmis, o ne kalba savo įprastomis klišėmis ir modeliais. Lietuvai reikalingi trys dalykai – korupcijos pažabojimas, valdymo reforma ir ekonominė reforma. Kadangi jūs nežinote, kaip jas įvykdyti, jūs nekandidatuojate, o aš žinau, todėl ir siekiu tapti prezidentu”. Pasiteiravus, kas liberalui A.Matukevičiui trukdė visas tas reformas vykdyti tuomet, kai valdžioje buvo liberalai, išgirdome tokį atsakymą: “R.Paksas. Jis niekada neklausė mano patarimų, o pats nei valdyti, nei administruoti nemoka. Apskritai visą ligšiolinę valdžią apsėdęs visiškas nesiskaitymas su žmonėmis, ją kamavo ir kamuoja idėjų badas, jie tiesiog nežino ką ir kaip keisti. Juk yra galybė “tigro šuolių” pavyzdžių – Airija, Honkongas. Ir Lietuva gali tokį žingsnį žengti, bet tam reikia aktyvumo”.
Galime guostis nebent tuo, kad gana didelis nuošimtis populistų tarp kandidatų į prezidentus nėra tik Lietuvos yda, juk dabar visoje Europoje bujoja kraštutiniai dešinieji radikalai. Ekspremjero Andriaus Kubiliaus teigimu, net ir išsivysčiusiuose Vakarų Europos kraštuose apie 20 proc. rinkėjų tiki ir balsuoja už populistus.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantės Ainės Ramonaitės, Lietuvoje situacija yra net palyginti gera, mat nors tarp kandidatų į aukštus politinius postus populistų būna daug, nei vienas jų taip ir nebūna išrenkamas, taigi mes dar ir nesame patyrę, kuo visa tai baigiasi. Tik V.Šustauskui pavyko prasimušti iki Kauno mero posto – gerai kad ne iki aukštesnio posto. Bet kokiu atveju, ir balsavusieji už V.Šustauską, ir prijaučiantys jam turėjo galimybę pamatyti, kaip skiriasi šio radikalo žodžiai ir veiksmai tiek Kauno merijoje, tiek Seime. Gal po tokios pamokos bent daliai rinkėjų dingo noras balsuoti už populistus? Tačiau A.Lukošaičio manymu, pokyčiams kai kurių rinkėjų galvose tai per trumpas laikotarpis: “Juk sakoma, kad demokratiją galima padaryti tuoj pat, laisvą rinką – per dešimtmetį, o iš tikros demokratijos išplaukiančių padarinių – pirmiausia, sąmoningo ir sovietinės neatsakomybės atsikračiusio piliečio – gali tekti lukterti ir penketą dešitmečių”.
2002-ųjų metų prezidento rinkimai nuo ankstesniųjų skirsis tuo, kad šiemet gerokai daugiau kandidatų. Analitikų teigimu, taip yra todėl, kad kandidatuodami pretendentai, praktiškai nieko nepraranda, o kartais dar ir šį tą išlošia – tai yra jie gauna šiek tiek lėšų rinkiminei kampanijai, tampa labiau žinomais, gauna tam tikrų dividendų savo partijoms. “Ankstesni pavyzdžiai liudija, kad jeigu partijos neiškeldavo savo atstovo prezidento rinkimuose, vėliau nukentėdavo ir kituose rinkimuose. Taip pavyzdžiui, atsitiko su krikdemais”, - sako A.Ramonaitė.
Ir iš tikrųjų, - klausia A.Lukošaitis: “O kodėl nepabandžius? Juolab, kad mūsų rinkėjai tikrai nepaiso, kas ką šneka, ką yra padaręs ar prisidaręs. Jie iki šiol iš peties mosikuodavo šluota – visus senuosius (išskyrus “klasikus”) tiesiog iššluodavo. O tada, kaip sakoma, gali būti ir orangutangas, didelė tikimybė, jog išrinks”.
Pasak politologo Lauro Bielinio, kitas šių metų ir ankstesniųjų metų prezidento rinkimų kampanijų skirtumas yra tas, kad kai kurie kandidatai tapo atsargesni. Jie stengiasi taip formuluoti savo pozicijas, kad galėtų laisvai elgtis ir vertinti nebijodami prieštarauti ankstesniems savo pasisakymams. Tačiau marginaliniai kandidatai niekuo nepasikeitė ir nesikeičia – kaip visada ieško būdų pritraukti visuomenės dėmesį savo šokiruojančiu elgesiu, nepamatuotais pažadais, kaltinimais ir tikinimais, jog jie valdžioje dar nebuvo, taigi nesusitepė ir vien todėl juos reikia rinkti.
Populizmu garsėjantis kandidatas į prezidentus A.Matulevičius teigia, jog šie prezidento rinkimai nuo ankstesnių skirsis dar ir tuo, jog rezultatai daugumai politikų, ypatingai vilniečių, bus labai netikėti. “Jūs paminėsite mano žodį. Vilniuje gyvena tik septintadalis rinkėjų, tuo tarpu šeši septintadaliai – vadinamojoje provincijoje, o aš žinau jų nuotaikas, nes turėjau jau 40 susitikimų su Lietuvos žmonėmis”, - pranašauja A.Matulevičius. Panašiai kalba ir K.Uoka, jo įsitikinimu, sociologinių apklausų rezultatai dar nieko nesako: “Atsiminkite, kuriose apklausų vietose kadaise buvo Egidijus Bičkauskas, ir pažiūrėkite, kaip jam sekėsi rinkimuose ir kur jis dabar”.
Šie prezidento rinkimai bus ypatingi ne tik populizmo antplūdžiu, bet ir tuo, kad juose kandidatuoja visiška populistų priešingybė - A.Kubilius, kuris apskritai beveik nieko nežada. To mūsų politiniame gyvenime dar nebuvo. Pats A.Kubilius viliasi, jog jo pasekėjų, tai yra atsakomybę jaučiančių politikų daugės.
Apskritai šiuose rinkimuose įdomu bus stebėti, kas išplėš pergalę: populizmo virtuozai K.Bobelis, A.Matulevičius, R.Paksas, ar į nerealius pažadus skeptiškai žiūrintys politikai V.Adamkus, A.Kubilius, E.Gentvilas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata apibendrino: “Šie prezidento rinkimai: kandidatų atranka, rinkimų kampanijos eiga, piliečių dalyvavimas ir rezultatai yra ir bus tam tikros istorinės gairės, leidžiančios suvokti, kiek per penkerių metų laikotarpį pasikeičia šalies visuomenė ir pati valstybė”.
Politologo teigimu, per 1993 metų prezidento rinkimus veikė elementari kairiųjų – dešiniųjų kovos schema. Pirmieji kalbėjo apie tai, kad reikia stabdyti šalies griovimą, antrieji aiškino, jog rinkimai tinkamas metas sustabdyti ekskomunistų triumfo žygį. “Per dešimtį metų daug pasikeitė, tačiau nepriklausomai nuo formų, mes vis tebegyvename iš esmės dviejose Lietuvose. Viena atkakliai vis dar įsikabinusi praeities, kita – ieško naujų kelių. Kalbant apie būsimuosius prezidento rinkimus galima pastebėti, kad išsisėmė anksčiau naudotų rinkiminių technologijų galimybės. Šiandien jau nepakanka surasti patrauklų, populiariais šūkiais manipuliuojantį politiką. Tampa nebeaišku, kokie veiksniai galiausiai lems būsimąjį šalies piliečių pasirinkimą. Todėl rinkimų rezultatai tampa visiškai neprognozuojami, o gal net priklausantys tik nuo atsitiktinių veiksnių”, - reziumavo R.Lopata.
Šiandieninis kandidatų pasirengimas (Pirmoje vietoje įrašytas kandidatas pasirengęs geriausiai, paskutinėje – blogiausiai)
| 1. | Algirdas Brazauskas |
| 2. | Artūras Paulauskas |
| 3. | Valdas Adamkus |
| 4. | Eugenijus Gentvilas |
| 5. | Rolandas Paksas |
| 6. | Kazys Bobelis |
| 7. | Andrius Kubilius |
| 8. | Algimantas Matulevičius |
| 9. | Kęstutis Glaveckas |
| 10. | Kazimiera Prunskienė |
| 11. | Rimantas Dagys |
| 12. | Kazimieras Uoka |
Pastaba: vertinta pagal tai, kiek kandidatas yra sukaupęs žmogiškųjų, finansinių ir struktūrinių resursų. Pavyzdžiui, A.Brazauskas turi ryškią jį palaikančią politinę struktūrą, daug žmonių pasirengusių prieš rinkimus dirbti jo labui ir reikiamą pinigų kiekį rinkiminei kovai. Trūksta tik jo paties ryžto. Kuo kandidatas lentelėje žemiau, tuo labiau jam stinga tai vienų, tai kitų resursų.
Šaltinis: Politologas Lauras Bielinis
Populizmo jūroje
| Kandidatas | Jo įvertinimas dešimtbalėje sistemoje pagal iki šiol paskleistų populistinių idėjų srautą | Jo ligi šiol pastebėtų vadybos bei administracinių gebėjimų įvertinimas dešimtbalėje sistemoje |
|---|---|---|
| A.Matulevičius | 10 | 4 |
| J.Kairys | 10 | 3 |
| A.Pilvelis | 10 | 4 |
| K.Bobelis | 9 | 5 |
| R.Paksas | 9 | 4 |
| V.Šustauskas | 9 | 4 |
| A.Juozaitis | 8 | 3 |
| K.Uoka | 7 | 5 |
| A.Paulauskas | 7 | 5 |
| K.Glaveckas | 6 | 5 |
| R.Dagys | 6 | 4 |
| K.Prunskienė | 4 | 7 |
| A.Brazauskas | 3 | 8 |
| E.Gentvilas | 3 | 7 |
| V.Adamkus | 2 | 8 |
| A.Kubilius | 1 | 9 |
Šaltinis: “Veidas”