Pasitelkę nacionalinį amerikiečių tyrimą, parodantį kryžminį skirtingų demografinių ir atlyginimų grupių pjūvį, ekonomistai aptiko, kad, viena vertus, išgeriantys žmonės apskritai uždirba daugiau už negeriančius, o antra vertus, visuomeniškai, baruose, geriantys vyrai uždirba 7 proc. daugiau už tuos vyrus, kurie mėgsta gerti vieni arba ne baruose. (Mažiausiai kartą per mėnesį baruose išgeriančios moterys, deja, neuždirba daugiau pinigų už abstinentes.)
Ką gi tai reiškia? Tyrimo autoriai Bethany Peters ir Edwardas Stinghamas spėja, kad didesnės išgeriančiųjų pajamos yra susijusios su geresniais bendravimo ir visuomeniškumo įgūdžiais. Žmonėms iš esmės patinka išlenkti taurę vyno ar bokalą alaus su draugais ar kolegomis, ir to nevengiantys žmonės, ko gero, mezga potencialiai naudingas pažintis, kurios jiems padeda ne tik išlaikyti darbo vietą, bet ir lengviau kilti karjeros laiptais bei gauti geriau apmokamą darbą.
Nors mokslininkai to netaiko konkrečiai socialinei grupei, anksčiau atlikti tyrimai, susiję su besaikiu alkoholio vartojimu, patvirtina faktą, kad ši gaunama nauda, įskaitant ir teigiamą poveikį sveikatai, sumažėja pasiekus tam tikrą tašką. Be to, tyrimas nedetalizuoja, kiek tiksliai išgėrė daugiau negu 8 tūkst. respondentų, o klausė, ar ji išvis vartojo alkoholį ir kaip dažnai lankosi bare ar kavinėje.
Peters ir Stringhamo teorija apibendrina tik tiek, kad egzistuoja pastebima abstinentų grupė. Kitaip tariant, tam, kad išgeriantieji galėtų naudotis savo naudingomis pažintimis, įgytomis prie taurės vyno, turi būti ir negeriančiųjų, kurie tuo pasigirti negalėtų. Šiaip ar taip, vidutinis atlyginimas Prancūzijoje, kur alkoholis yra neatsiejama kultūros dalis, yra apie 25 tūkst. dolerių per metus, o JAV – beveik dvigubai daugiau.