Spinduliuotės paveiktas padaras buvo paskirtas Šindžuku rajono, garsėjančio savo užeigėlėmis ir barais, nepaprastuoju gyventoju ir turizmo ambasadoriumi.
Didžiulė plastikinė Godzilos galva buvo matoma 52 metrų aukštyje ant pastato, kuriame įsikūrusi kino studija „Toho“, 1954 metais sukūrusi pirmąjį filmą apie šią pabaisą. Šiais metais „Toho“ kuria naują filmą apie Godzilos nuotykius po dešimtmečius trukusios pertraukos.
Godzilos populiarumas buvo patyręs ir pakilimų, ir nuosmukių, bet jos statusą vėl sutvirtino praeitais metais Holivudo išleista šios pabaisos istorijos versija, kurią režisavo Garethas Edwardsas.
Japonija tikisi, kad didžiausia žvaigždė per šalies kino istoriją padės pritraukti turistų, toliau vykdant premjero paskelbtą rinkos atvėrimo strategiją.
Per iškilmingą ceremoniją, surengtą netoli pastato, ant kurio buvo užkelta didžiulė pabaisos galva, guminį Godzilos kostiumą dėvintis aktorius atšleivojo prie Šindžuku rajono mero Kenichi Yoshizumi.
Deja, pažymėjimą, skelbiantį, jog Godzila yra pripažįstama oficialia šio sostinės rajono gyventoja, turėjo atsiimti „Toho“ vykdomasis direktorius Minami Ichikawa, kadangi pabaisos kostiumą vilkintis aktorius negalėjo to padaryti, nes nelanksčio padaro letenos nebuvo pritaikytos ką nors laikyti.
K.Yoshizumi sakė, kad seniai yra tikima, jog visos vietos, kurių nuniokojimas vaizduojamas filmuose apie Godzilą, tikrovėje suklesti.
„Godzila – tai personažas, kuris yra Japonijos pasididžiavimas“, – pareiškė meras.
Japonijoje žinomas „Gojiros“ (Godžiros) vardu, sudarytu iš gorilą ir banginį reiškiančių žodžių, šis monstras pirmą kartą pasirodė nespalvotame režisieriaus Ishiro Hondos filme, sukurtame 1954 metais, kuriame buvo paaiškinta, kad Godzila atsirado iš roplio, genetiškai pakitusio dėl branduolinių bandymų Ramiajame vandenyne.
Pirmoji 1954-ųjų juosta – metafora apie atominio amžiaus pavojus – buvo pastatyta praėjus vos devyneriems metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Tuo metu japonų atsiminimai apie Tokijo bombardavimą ir atominių bombų numetimą ant Hirošimos bei Nagasakio tebebuvo labai gyvi.
Tas filmas, pelnęs pripažinimą dėl įsimintinos muzikos ir įspūdingo pabaisos riaumojimo, yra laikomas kino klasika.
2004 metais „Toho“ paskelbė sukūrusi paskutinį šios kino sagos filmą, kuris buvo jau 28-asis.
Vis dėlto „Toho“ ateinančiais metais planuoja ateinančiais metais vėl atgaivinti tą monstrą, o 2018 metais turėtų pasirodyti G.Edwardso sukurtos juostos tęsinys, kurį ketina susikti Holivudo kino studijos „Legendary Pictures“ ir „Warner Brothers“.
Per daugelį metų pasirodžiusiuose filmuose Godzila yra sugriovusi Tokijo televizijos bokštą, Vaivorykštės tiltą, parlamento pastatą ir kelias Japonijos pilis, o Holivudo versijoje buvo vaizduojama, kaip pabaisa sunaikina Auksinių Vartų tiltą ir dalį San Fransisko.
Šindžuku rajono irgi nebuvo pasigailėta – jis buvo sulygintas su žeme trijuose „Toho“ filmuose. Jeigu Godzila dar kartą sumanytų ten sugrįžti, dabar jis galėtų sutrypti ir savo naująjį didžiulį atvaizdą.