Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas baigė tyrimą dėl įvykių Garliavoje ir patvirtino išvadas, dėl vaiko teisių apsaugos įstaigų veiksmų apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus. Išvadose teigiama, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius, turėjęs ginti „teisėtus vaiko interesus“, nepateisino savo veiklos tikslo, numatyto Vaiko teisių apsaugos įstatyme. Taip pat nurodoma, kad dar iki teismo sprendimo grąžinti vaiką motinai, nebuvo vadovautasi vienu pagrindinių vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos principų – vaiko dalyvavimo ir išklausymo.
„Vaikas turi teisę išreikšti savo nuomonę ir daryti įtaką sprendimams, susijusiems su jo gerove šeimoje ir visuomenėje. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius užtikrina aktyvaus vaiko dalyvavimo ir išklausymo galimybes bei atsižvelgia į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja vaiko interesams“, - teigiama Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai nepalankiose išvadose.
Vieno balso persvara komitetas nusprendė, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pozicija šiuo rezonansą visuomenėje sukėlusiu Kauno atveju, ginant mergaitės teises ir interesus, yra gana pasyvi.
Seimo išvadose teigiama, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius turėjo galimybę sudaryti darbo grupes ir komisijas aktualiems klausimams nagrinėti, koordinuoti valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų veiksmus sprendžiant su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga bei užtikrinimu susijusius klausimus bei skatinti bendradarbiavimą tarp žinybų. Pažymima, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje iki šiol nėra sudaryta įstaigos struktūra – įstaigoje nusistovėjusi horizontali pavaldumo struktūra, nėra aiškaus pasidalijimo atsakomybe, todėl abejojama darbo organizavimo efektyvumu.
„Pažymėtina, kad tiek komitetas, tiek darbo grupė ne kartą svarstė ir teikė siūlymus dėl kvalifikuotų psichologų dalyvavimo teisminiuose procesuose, kuriose būtinas vaikų dalyvavimas, jų nuomonės išklausymas, problemą, rekomenduota Vyriausybei skubiai spręsti psichologų pareigybių apygardų teismuose įsteigimo klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikas turi būti apsaugotas nuo traumuojančio apklausos poveikio, tačiau paprastai būna apklausiamas ne kartą. Remiantis atsakingų institucijų pateikta informacija, manytina, kad poįstatyminiais aktais nėra pakankamai reglamentuotas teismų sprendimų, susijusių su nepilnamečiais, vaikais, vykdymas, nėra detaliau numatyti šių sprendimų vykdyme dalyvaujančių institucijų veiksmai“, - rašoma dokumente.
Komiteto išvadose taip pat pažymima, kad vaiko teisių apsaugos skyrių atstovai ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius nurodė, kad vaiko teisių apsaugos specialistai neturi galimybės susipažinti su būsimomis mergaitės gyvenimo sąlygomis (kai motinai taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės), ir kelia klausimą dėl galimybės vaiko teisių specialistams gauti leidimą susipažinti su įslaptinta informacija tais atvejais, kai tai būtina vaiko teisėms ir interesams užtikrinti.
A.Sysas: E.Žiobienė galėjo nakvoti Garliavoje prie tvoros, bet ar jai būtų leidę?
Seimo Socialinių ir reikalų ir darbo komitetas nusprendė kreiptis į Seimą rekomenduojant apsvarstyti galimybę inicijuoti visuomenės informavimo įstatymo pataisą išbraukiant numatytą išimtį, kad galima skleisti informaciją apie asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo, kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Tuo tarpu Vyriausybei rekomenduojama ieškoti priemonių, užtikrinančių glaudesnio institucijų bendradarbiavimo, apsvarstyti teisės aktų, išsamiai reglamentuojančių vykdomų bylų nepilnamečių atžvilgiu aspektus, numatyti vaiko paėmimo iš nesaugios jam aplinkos tvarką.
Anot parlamentaro, už vaiko teisių apsaugą visgi atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ir kai bandoma surasti atsakingus vaiko teisių apsaugos specialistus savivaldybėje, vaiko teisių apsaugos kontrolierę, kitaip tariant, rasti atpirkimo ožius, tai šiek tiek neteisinga.
„Išvadose metamas didelis akmuo į vaiko teisių apsaugos kontrolierės daržą, kad jos veiksmai buvo pasyvūs, bet iš tiesų ji vykdė tai, ką numato įstatymai, o įstatymus priima Seimas. Tuomet pirmiausiai turėtume keisti įstatymus, suteikti šiai įstaigai visai kitokias funkcijas. Taip, kaip žmogus, galbūt ji (Edita Žiobienė – DELFI) galėjo nakvoti ten, prie tvoros Garliavoje. Tik gal jos ten neįleistų, nes ji turi kitokią nuomonę nei ten susirinkę žmonės. Taigi ji elgėsi taip, kaip numato įstatymai“, - įsitikinęs A. Sysas.
Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Janina Dabašinskienė išvadas komentuoti atsisakė. „Mes kalbame ne apie konkretų atvejų, o apie sistemos darbą apskritai. Atskirų rekomendacijų mums ir patarimų nebuvo. Tai bendro pobūdžio rekomendacijos, kaip turėtų veikti sistema. Taip mes ir stengsimės dirbti“, - teigė ji.
Paklausta, ar buvo įžvelgta jos tarnybos specialistų klaidų, J. Dabašinskienė pažymėjo, kad jų klaidas dar tiria Kauno rajono savivaldybė. Kol kas išvadų nėra. „Situacija yra tokia, kad, ko gera, mes visi esame padarę klaidų. Kai mūsų darbą įvertins visos institucijos, galėsime plačiau pasakyti“, - sakė Kauno rajono savivaldybės atstovė.