Advokatas apie beviltiškas skolas: kokia jų nurašymo nauda?

„Ar kada teko susimąstyti, kas nutinka tada, kai dėl pasikeitusios skolininko turtinės padėties, jo mirties, likvidavimo arba bankroto atveju kreditoriui užkertamas kelias susigrąžinti skolą?“ – klausia advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius. Anot jo, vienas tokios situacijos galimų sprendimo būdų – skolos pripažinimas beviltiška ir jos nurašymas.

Kitaip tariant, skolos yra laikomos beviltiškomis jei mokesčių mokėtojas (t. y. verslo subjektas, mokantis pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį, arba individualią veiklą vykdantis gyventojas, mokantis gyventojų pajamų mokestį) negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčių mokėtojo pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčių mokėtojo apskaitos dokumentuose. Pavyzdžiui, jei mokesčių mokėtojas skolų sumą į savo pajamas įtraukė 2021 m. gruodžio 15 d., nuo 2022 m. gruodžio 15 d. bus laikoma, kad praėjo vieneri metai.

Advokatas G. Kinderevičius pažymėjo, kad beviltiškų skolų sumą sudaro pajamų suma be pridėtinės vertės mokesčio sumos. Atitinkamai, jei įmonė 2019 m. spalio mėn. pardavė pirkėjui pagamintos produkcijos už 13 310 eurų (PVM suma 2 310 eurų), tačiau pirkėjas bankrutavo ir neatsiskaitė už įsigytas prekes, 2020 m. spalio mėn., surinkus visus reikalingus dokumentus, beviltiška skola būtų pripažinta 11 tūkst. Eur suma.

Advokatas taip pat nurodė, kad skolininko mirties, bankroto ar likvidavimo atveju, vienerių metų terminas netaikomas. Egzistuojant šiems pagrindams, skolos yra pripažįstamos beviltiškomis tą patį mokestinį laikotarpį, kurį jos susidarė, jeigu jos buvo įtrauktos į mokesčių mokėtojo pajamas ar buvo užfiksuotos apskaitos dokumentuose.

Labai svarbu atkreipti dėmesį, jog, siekiant nurašyti beviltišką skolą, mokesčių mokėtojui kyla pareiga įrodyti ne tik skolos beviltiškumą, bet ir pastangas ją susigrąžinti. Dokumentai, reikalingi skolų beviltiškumui pagrįsti, priklauso nuo įsiskolinimo dydžio bei nuo to, kokiam skolininko statusui (likvidavimo, bankroto, mirties) egzistuojant grindžiamas skolos beviltiškumas.

Pažymėtina, jog įsiskolinimams iki 300 Eur nereikalaujama pateikti jokių papildomų dokumentų skolos beviltiškumui pagrįsti. Vienintelis keliamas reikalavimas – prievolė įsitikinti, kad skolos išieškojimas neįmanomas.

Advokato vertinimu, įrodinėjant kreditoriaus pastangas susigrąžinti skolą galėtų būti pasitelkiami susirašinėjimai su skolininku, pretenzijos, raginimai, protokolai ir pan. Visgi, vien šių dokumentų beviltiškos skolos nurašymui įprastai nepakanka – kartu būtina turėti įrodymus, pagrindžiančius skolos išieškojimo negalimumą (pvz. bankų informacija, susijusi su skolininko finansinės būklės įvertinimu, skolų išieškojimo paslaugas teikiančių įmonių dokumentai ir kt.).

Vertinant beviltiškos skolos nurašymo teikiamą naudą kreditoriui, pastebėtina, jog, nurašius beviltišką skolą, kreditorius gali susigrąžinti sumokėtą pridėtinės vertės mokestį, t. y. 21 procentą, o įtraukus įsiskolinimą į sąnaudas ir priskyrus šią sumą ribojamų dydžių leidžiamiesiems atskaitymams – sumažinti mokėtiną pelno mokestį. Todėl, net ir beviltiškos skolos atveju, kreditoriui suteikiama galimybė susigrąžinti apie trečdalį įsiskolinimo sumos.

„Taigi, neverta nusiminti, jei dėl skolininko bankroto, likvidavimo, mirties ar pasikeitusios turtinės padėties nepavyksta susigrąžinti skolos – surinkus reikiamus dokumentus, pagrindžiančius skolos beviltiškumą ir pastangas ją susigrąžinti, galima atgauti dalį prarastų lėšų“, – pažymėjo advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris G. Kinderevičius.