Išskirtiniai susitarimai
Iš esmės oficialūs platintojai taip pat kaip ir kiti pardavėjai yra prekių „perpardavėjai“, tačiau jie skiriasi tuo, kad paprastai yra sudarę distribucijos sutartį su prekių gamintoju.
Sutartyje pirmieji įsipareigojama, pavyzdžiui, parduoti prekes tik Lietuvoje ir tik su gamintojo prekių ženklu, užtikrinti efektyvų prekių paskirstymą, organizuoti prekių reklamą ir reklamines kampanijas, užtikrinti tinkamą prekių saugojimą ir sandėliavimą, negaminti prekių, kuriuos konkuruoja su sutartyje nustatytomis prekėmis, neatskleisti gamintojo komercinių paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos.
Tuo tarpu gamintojas sutinka, tarkim, parduoti prekes tik oficialiam platintojui, bet ne tiesiogiai Lietuvos vartotojui, aprūpinti platintoją reklamine medžiaga, apmokyti jo darbuotojus, mokėti nustatytą atlyginimą už jo teikiamas papildomas paslaugas. Kiti „perpardavėjai“ tokių sutarčių su gamintojais nėra sudarę ir minėtų ar kitų įsipareigojimų neturi.
Oficialiems platintojams suteikiama teisė platinti prekes, pažymėtas prekių ženklu, prekyboje, o taip pat naudoti ženklą komercinės veiklos dokumentuose bei reklamoje. Tačiau jiems nesuteikiama teisė naudoti patį ženklą, t.y. ženklinti juo prekes arba paslaugas, tokią teisę sau pasilieka prekių ženklo savininkas.
Platintojai dažniausiai yra suinteresuoti, kad prekių ženklo savininko teisės būtų ginamos toje teritorijoje, kur jie prekiauja šiuo ženklu žymimomis prekėmis, todėl visuomet stengiasi informuoti prekių ženklo savininką apie esamus arba potencialius pažeidimus.
Iš užsienio – ne visada legalu
Europos ekonominė erdvė užtikrina laisvą prekių judėjimą. Gamintojui prekes išleidus bet kurioje Europos Sąjungos šalyje, Lichtenšteine, Norvegijoje ar Islandijoje negalima uždrausti jų pardavinėjimo ir kitose šio sąrašo šalyse.
Viena vertus, tai sudaro platesnes galimybes pardavėjams ieškoti prekių tiekėjų. Kita vertus, tai reiškia, kad vien tik prekių pirkimas iš Europos ekonominės erdvės valstybių dar negarantuoja, jog prekės įsigyjamos teisėtai, t.y. visais atvejais prieš perkant prekes svarbu įsitikinti, kad šių prekių pirminis šaltinis, kiek tarpinių „perpardavėjų“ būtų pardavimo grandinėje, yra legalus, t.y. prekių gamintojas arba jo oficialus platintojas.
Jeigu prekės yra perkamos kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV ar Rusijoje, ir vėliau parduodamos Lietuvoje be prekių ženklo savininko leidimo, tikėtina, jog jo teisės bus pažeidžiamos, ir gali tekti ne tik išimti šias prekes iš apyvartos ar jas sunaikinti, bet taip pat atlyginti prekių ženklo savininkui tokiais jo teises pažeidžiančiais veiksmais padarytą žalą.
Lietuvos teismuose yra pasitaikę atvejų, kai buvo uždrausta prekiauti padangomis neįrodžius, kad jos buvo išleistos į aktualias rinkas su gamintojo sutikimu. Kitas pardavėjas tualetinį vandenį įsigijo iš Didžiosios Britanijos, o pagal brūkšninį kodą nustatyta, kad pastarasis buvo skirtas JAV rinkai, todėl toliau vykdyti prekybą Lietuvoje konkretaus prekių ženklo produkcija buvo uždrausta.
Vartotojų teisės išlieka
Renkantis įsigyti prekę, pirkėjui pravartu įsitikinti, ar pardavėjas yra oficialus platintojas – tai galima pasitikslinti gamintojo internetinėje svetainėje arba tiesiogiai su juo susisiekus. Oficialaus platintojo statusas yra papildoma garantija, kad prekė bus būtent tokia, kokios ir buvo tikimasi. Jeigu perkama ne iš oficialaus atstovo, vertėtų prieš įsigyjant ir pačiam įvertinti prekės kainą, išvaizdą, pakuotę ir kokybę.
Vis dėlto net jeigu prekė įsigyjama iš pardavėjo, kuris nėra oficialus platintojas, vartotojo teisės yra taip pat ginamos. Pirkėjas turi teisę, pavyzdžiui, per nustatytą terminą grąžinti prekę pardavėjui ar reikšti pretenzijas dėl jos netinkamos kokybės. Šios nuostatos taikomos nepriklausomai nuo to, kur prekė buvo įsigyta – skelbimų portale, elektroninėje parduotuvėje, socialiniame tinklalapyje ir kt.
Turint įtarimų, kad prekė yra suklastota, rekomenduotina kreiptis į oficialų atstovą arba gamintoją, kad jis patvirtintų prekės originalumą. Pasitvirtinus įtarimams, vartotojas turi teisę grąžinti prekę pardavėjui ir reikalauti sumokėtos sumos, o jam nesutikus – kreiptis į policiją.