Nors kainų kilimui NT rinkoje neabejotinai įtakos turėjo ir vis dar turi geopolitiniai įvykiai dėl karo Ukrainoje ir jų nulemti tiekimo grandinių trikdžiai, tačiau teisėtai sudarytos preliminarios sutartys turi būti vykdomos, o šalis, kuri nepagrįstai atsisako (vengia) sudaryti pagrindinę sutartį, gali būti įpareigota nukentėjusiai šaliai atlyginti šios patirtus nuostolius.

Svarbu suprasti, kad savaime egzistuojantis itin aukštas šalių pasitikėjimas ikisutartiniuose santykiuose nelemia nuostolių atlyginimo visais atvejais, nes nukentėjusi šalis visų pirma turi įrodyti, kad tokius nuostolius ji faktiškai patyrė.

Nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai gali būti kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo (realiai) turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti.

Prarastos galimybės piniginė vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais, tarp kurių vienas iš populiariausių, kai nukentėjusi šalis vietoje nutrauktos (nesudarytos) sutarties per protingą terminą sudaro kitą, nutrauktą (nesudarytą) sutartį pakeičiančią sutartį.

Tačiau pirkėjui pasirinkus šį nuostolių įrodinėjimo būdą iš oponuojančios šalies bus greičiausiai sulaukta tokių argumentų, kad pasirinktas kitas įsigyti būstas yra kitoks dėl savo fizinių-techninių savybių (dėl lokacijos, apdailos lygio ir pan.), per brangus ir negali būti laikomas pakeičiančiuoju.

Tokiu atveju įrodinėjant ir nustatant nuostolių dydį pagelbėtų NT pardavėjo pasiūlymas padidinti būsto kainą, nes nukentėjusios šalies patirti nuostoliai, be kita ko, gali būti skaičiuotini kaip NT pardavėjo naujai pasiūlytos ir preliminariojoje sutartyje suderintos būsto kainų skirtumas. Pavyzdžiui, preliminariojoje sutartyje nustatyta būsto kaina 100 000 Eur, o vėliau pardavėjas pateikia pirkėjui pasiūlymą padidinti kainą iki 120 000 Eur, taigi patirti nuostoliai sudarys 20 000 Eur sumą (120 000 – 100 000), nes nukentėjusi šalis (pirkėjas) praranda galimybę įsigyti tokį pat būstą už preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą.

Aleksandras Kovalevskis
Taigi, net nepavykus įrodyti nuostolių, grindžiamų kainų pagal sudarytą preliminariąją sutartį ir ją pakeičiančiąją sutartį skirtumu, nuostoliams apskaičiuoti gali būti pritaikomas aukščiau aptartas kainos padidėjimo skirtumo metodas, kai pirkėjas turi NT pardavėjo rašytinį pasiūlymas dėl kainos padidinimo.

Teismai, spręsdami tokius ginčus pažymi, kad, remiantis tiek CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teisė į nuostolių atlyginimą vienai preliminariosios sutarties šaliai nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, tiek vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią įtvirtinta teisė reikalauti ne tik nutrauktos sutarties ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumo, bet taip pat ir kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo, nustatydamas nuostolių dydį, teismas gali taikyti abstraktųjį nuostolių apskaičiavimo metodą ir prarastos galimybės piniginę vertę skaičiuoti pagal pasibaigusioje (nutrauktoje) preliminariojoje sutartyje nustatytą pradinės kainos ir naujai pasiūlytos didesnės to paties būsto kainos skirtumą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją