Ieškokite klausimų, kuriais pavyksta susitarti
Advokatas pažymi, kad dažnai problemas ir aspektus, dėl kurių sutuoktiniai nesutaria, galima būtų išspręsti daug paprasčiau, nei visą pluoštą dokumentų atiduoti teisėjui.
„Pasitaiko atvejų, kai atėjus į teismą vienas iš sutuoktinių pareiškia, kad dėl vaikų jie susitarė, dėl jų išlaikymo taip pat, dėl dalies turto taip pat susitarė, skyrybų klausimas irgi abiems aiškus, – sakė teisininkas. – Kai teismas paklausia „tai dėl ko tada nesusitariat?“, dažnai gaunamas atsakymas – „nepasidalinam namo“. Kyla klausimas – kam tada eiti į teismą su visa puokšte klausimų, dėl kurių susitarimas jau pasiektas? Ar ne paprasčiau būtų ginčą teisme nagrinėti tik dėl namo padalinimo, o dėl kitų klausimų tiesiog susitarti? Reikia suprasti, kad jeigu visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus spręs teisėjas, abi šalys galiausiai bus dėl kažko nepatenkintos ir toks didelis skyrybų procesas teisme vien pirmojoje instancijoje gali užtrukti keletą metų. Kai, tuo tarpu, mediacija ar santuokos nutraukimas bendru sutarimu gali būti išspręstas ir per pora mėnesių.“
Kokiais atvejai galima nutraukti santuoką dėl sutuoktinio (-ių) kaltės?
E. Langys primena, kad pagal Civilinio kodekso (CK) 3.60 straipsnį santuoka dėl vieno iš sutuoktinių kaltės gali būti nutraukiama, jeigu vienas iš sutuoktinių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinių pareigos yra būti vienas kitam lojaliu ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
Taip pat laikoma, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Kai kalbama apie abiejų sutuoktinių kaltę, sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda beveik tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutarimu.
Galima išskirti tik keletą skirtumų. Pirmiausia, jei santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas gali reikalauti jam priteisti neturtinę žalą.
Kitas dalykas yra daugiau susijęs su turtiniais klausimais. Dažnai šalys, dar iki keldamos santuokos nutraukimo klausimą, jau būna pradėjusios gyventi atskirai. Per tą laiką įgyja automobilį, sukaupia santaupų, tačiau pagal įstatymą daroma prielaida, kad visas iki bylos iškėlimo teisme įgytas turtas yra bendras, nebent vienas iš sutuoktinių prašo taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo gyvenimo skyrium pradžios. Tokiais atvejais dalinamas tik tas turtas, kuris buvo įgytas iki pradėjus gyventi atskirai. Ir čia pasireiškia santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės aspektas – sutuoktinis dėl kurio kaltės nutraukiama santuoka, negali prašyti teismo santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo gyvenimo skyrium pradžios ir taip išvengti turto, kurį įgijo pradėjus gyventi atskirai iki iškeliant bylą teisme, padalijimo.
Kaip ir visais santuokos nutraukimo atvejais, nutraukiant santuoką dėl sutuoktinio (-ių) kaltės, teismas išsprendžia ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos klausimus. Taip pat teismas sprendžia ir dėl sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo (išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka).