Apie tai pasakoja Vilius Martišius, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ advokatas.
Elgtis savo nuožiūra negalima
Susidūrę su finansiniais sunkumais grąžinti skolas, asmenys dažniausiai pirmiausia stengiasi grąžinti mažiausias skolas, o kartais elgiasi priešingai – pirmiausia grąžina didžiausias ar seniausias skolas. Tokiu būdu siekiama atsikratyti dalies reikalavimų ir sumažinti skolos dydį, kad būtų galima šiek tiek lengviau atsikvėpti. Tačiau tai ne visada pasiteisina, ir, kas svarbiausia, tai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taigi, noras kuo greičiau sumažinti skolas gali brangiai kainuoti ir užtraukti baudą.
Civilinis kodeksas numato, kad tais atvejais, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, jis privalo atsiskaitymus atlikti tam tikra eilės tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad atsiskaitymų eilė nustatoma nepriklausomai nuo skolos atsiradimo momento ir mokėjimo termino suėjimo momento, išskyrus atvejus, kai yra tos pačios eilės reikalavimai. Civilinis kodeksas atsiskaitymų tvarką sieja su kreditoriaus asmeniu.
Griežta eilė atsiskaitymams
Neturint pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, pirmąja eile privaloma atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, kuri padaryta dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo (alimentų ir kt.) išieškojimo.
Antrąja eile būtina atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Svarbu paminėti, kad antrąja eile su darbuotojais atsiskaitoma tik tais atvejais, kai yra, pavyzdžiui, priimtas teismo sprendimas, kuriuo priteistas neišmokėtas darbo užmokestis arba priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas bei kitais atvejais, kai yra išduotas vykdomasis raštas. Kol nėra atitinkamo sprendimo ar vykdomojo rašto, su darbuotojais negali būti atsiskaitoma pirmiau už kitus kreditorius.
Trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus į biudžetą, nepriklausomai nuo to, koks tai biudžetas, t.y. valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo (SODROS), taip pat į valstybės pinigų fondus.
Ketvirtąja eile privaloma atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir tik penktąja eile pagal kitus mokėjimo dokumentus, jų kalendorinio eiliškumo tvarka.
Kitais žodžiais tariant, valstybė yra įstatyme įtvirtinusi savo prioritetą prieš kitus kreditorius, net ir prieš valstybės taip ginamus darbuotojus, nes visos kitos skolos ir neapmokėtos sąskaitos, dėl kurių dar nėra išduoti vykdomieji dokumentai, gali būti apmokamos tik atsiskaičius su valstybe. Klausimas, ar tokia tvarka yra teisinga, matyt, vertas atskiros ir gilesnės diskusijos.
Pažymėtina, kad ši tvarka netaikoma priverstinio vykdymo proceso, bankroto ar restruktūrizavimo proceso metu, nes šiais atvejais galioja kita kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka.
Atsiskaitymų tvarkos pažeidimas užtraukia baudą
Atsiskaitymų tvarkos įtvirtinimas nėra betikslis, o jos pažeidimas gali sukelti neigiamas pasekmes. Civiliniame kodekse įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo nepaisymas laikomas kreditorių teisių pažeidimu.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad šios tvarkos pažeidimas juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą, kuri gali siekti nuo 1400 eurų iki 3000 eurų. Dėl baudos skyrimo kreiptis į teismą gali bet kuris kreditorius, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos.
Reikia paminėti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija kaip kreditorius gana aktyviai taiko šias normas ir yra nemažai bylų, kuriose įmonių vadovai priverčiami sumokėti baudas iš savo kišenės. Žinoma, skiriant baudą yra atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, mokėjimo sumą bei kitas svarbias aplinkybes. Taigi, tikėtina, kad mažareikšmis pažeidimas išvis neužtrauks baudos arba užtrauks mažesnę baudą nei minimali.
Pažymėtina, kad pažeidimo konstatavimui neturi reikšmės, kokiu tikslu ar dėl kokių priežasčių buvo nepaisyta atsiskaitymo tvarkos, o taip pat neturi reikšmės, ar dėl to atsirado kokie nors padariniai, ar ne. Visais atvejais užtenka nustatyti, kad tvarka buvo pažeista.
Neigiami padariniai – ne tik bauda
Baudos sumokėjimas nereiškia, kad atsiskaitymų tvarkos pažeidimas negali sukelti daugiau neigiamų padarinių. Tais atvejais, kai juridinis asmuo negali patenkinti kreditorių reikalavimų dėl juridinio asmens akcininko ar vadovo nesąžiningų veiksmų, šie asmenys už juridinio asmens prievoles atsako savo turtu subsidiariai. Taigi administracinės baudos sumokėjimas nereiškia, kad kreditorius, dėl atsiskaitymų tvarkos pažeidimo patyręs žalą, neturi teisės kreiptis į teismą dėl jo patirtos žalos atlyginimo.
Lietuvoje siekiama kaip įmanoma labiau ginti kreditorių interesus ir užtikrinti, kad jų teisės nebūtų pažeidinėjamos. Todėl net ir, skolininko nuomone, nereikšmingi pažeidimai gali sukelti neigiamų padarinių. Tais atvejais, kai neturima pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, patartina gerai įsigilinti į kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo reikalavimus bei skolas grąžinti nors ir dalimis, bet tik vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.