„Visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys nepraeina nepastebėtas – teisėjai negyvena vakuume. Visai kitas klausimas, kaip jie reaguoja į tokį spaudimą. Vieni galbūt pabijo priimti nepopuliarų sprendimą, o kiti kaip tik pasielgia visiškai priešingai. Viskas priklauso nuo to, kaip žmonės reaguoja į stresą. Viena taisyklė pakankamai aiški – tai teismų nepriklausomumas. Vienas iš to aspektų sako, kad draudžiama daryti teismams neteisėtą įtaką siekiant paveikti jo procesą. Tai apima ir žiniasklaidą“, – pastebi advokatų kontoros „Magnusson“ advokatas E. Daunys.
Drąsus teismo sprendimas
Advokato nuomone, naujausias rezonansinės bylos pavyzdys, kai teismas pasielgė labai drąsiai – tai „MG Baltic“ byla.
„Žiniasklaidoje jau buvo suformuluotas lūkestis, kad viskas čia aišku ir dabar tiesiog reikia nuteisti kaltuosius bei parinkti jiems bausmę. Teismai pasakė ne, taip negali būti. Manau, teisėjai tikrai suprato, kad priimdami tokį sprendimą, tikriausiai pakenks savo karjerai bei taps savotiškais atpirkimo ožiais. Kaip bebūtų, jie pasielgė išties profesionaliai – juk ir tikimės, kad teisėjai atlaikys jiems daromą spaudimą“, – aiškina jis.
Pranešime spaudai „Magnusson“ advokatas dalijasi ir tris vaikus pražudžiusio Sauliaus Pauliko bylos pavyzdžiu – po nuteisimo Lietuvoje jis kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Vienas jo argumentų – kad teismo procesas Lietuvoje buvo nesąžiningas, nes jis jau buvo nuteistas visuomenės, tad teismai negalėjo priimti kitokio sprendimo. Jo skundas buvo atmestas paaiškinant tuo, kad teisėjai buvo profesionalūs, nors visuomenės kišimosi ir buvo nemažai.
Problema – politikų ir institucijų elgesys
Advokato teigimu, gerai, kad žiniasklaida apie teismo procesą nori pateikti kuo daugiau detalių – žinoma, jei tai neprasilenkia su teisiniais reikalavimais neviešinti ikiteisminio tyrimo duomenų.
„Žiniasklaida tai ir turi daryti. Kitas dalykas – kiek tai yra tikra, kas joje pateikiama. Ar tai tik rėksmingos antraštės pritraukti skaitytojus, ar analitinis straipsnis, aiškinantis, kokios teisinės priežastys nulėmė teismo sprendimą. Jei žiniasklaida pajėgi rašyti stiprius teisinius tekstus, iš tiesų analizuoti teismo procesą – tai puiku“, – sako E. Daunys.
„Visgi pagrindinė problema yra tai, kaip elgiasi mūsų politikai. Pavyzdžiui, Kedžio istorijos metu pareigose buvo pažeminta viena prokurorė. Ji irgi kreipėsi į EŽTT, tačiau jos argumentus teismas visgi atmetė. Nors EŽTT sprendimas jai nebuvo palankus, teismas pripažino, kad spaudimas tiek iš žiniasklaidos, tiek iš politikų buvo daromas labai didelis“, – dalijasi dar vienu pavyzdžiu E. Daunys.
Be politikų E. Daunys dar išskiria ir teisėsaugos institucijų, kurios būtent pradeda ir vykdo ikiteisminį tyrimą, elgesį.
Advokato patarimas verslui
Tuo tarpu verslininkams, su kuriais susijusios bylos nagrinėjamos teisme, E. Daunys pataria jokiu būdu neatsiriboti nuo žiniasklaidos, nes jei nekomunikuosi – tą terpę užpildys kažkas kitas.
„Būtina atsakyti visuomenei, kas atsitiko, kodėl atsitiko, kokia mano pozicija – tai yra privaloma. Kokia forma tai daryti – jau patars komunikacijos specialistai. Privaloma pakomentuoti, tiek, kiek galima, jei tai baudžiamoji byla – neatskleidžiant, kas vyksta ikiteisminiame tyrime“, – reziumuoja E. Daunys.
Advokatas verslui pataria lakoniškai: teisme kovoti teisinėmis, o viešumoje, jei tik norima – komunikacinėmis priemonėmis.
„Kitaip sakant, reikėtų nepasiduoti dabartinei visą apimančiai tendencijai orientuotis į formą, o ne turinį. Būtent geras bei argumentuotas turinys nulemia ir pačią formą. Todėl teisme derėtų kliautis advokatais, o viešojoje erdvėje, kaip jau ir minėjau – komunikacijos specialistais. Jei bus daroma atvirkščiai – nebus įmanoma pasiekti pergalės nei teismo salėje, nei visuomenės akyse“, – įsitikinęs jis.
Kontroliuoti socialinę mediją?
Kalbėdamas apie socialinę mediją ir visuomenės pasisakymus apie teisminį procesą joje, jis nesutinka, kad reikėtų ją kontroliuoti – kaip nesukontroliuosi, ką kiekvienas žmogus privačiai kalba namuose, taip ir nesukontroliuosi, ką jis veikia socialiniuose tinkluose.
„Numatyta atsakomybė tiek už neteisėtą poveikį teismams, tiek už nepagarbą teismams, tiek už nekaltumo prezumpcijos pažeidimą. Visi šie reikalavimai yra, tačiau ar realybėje jie veikia? Tikriausiai ne. Tačiau problemos sprendimas nėra imti visus ir bausti – tai nesprendžia pamatinės problemos, kuri yra menkas visuomenės teisinis išprusimas“, – pažymi advokatas.
E. Daunio teigimu, šiuo metu teismai žiniasklaidai ir visuomenei bando aiškinti, kaip viskas vyksta, kaip jie dirba, kodėl jie priėmė vienokį ar kitokį sprendimą.
„Taip neturėtų būti, tačiau labai daug žmonių be teisinių žinių sunkiai supranta, kaip apskritai teismai dirba, funkcionuoja, kaip veikia pati teisminė sistema. Su žiniasklaida bendrauti yra būtina, todėl, veikiausiai, teismai nusprendė tai daryti patys ir nelaukti, kol kažkas viską paaiškins už juos. Visa tai lemia kur kas glaudesnį teismų ir žiniasklaidos ryšį, nei kad buvo anksčiau“, – sako advokatas E. Daunys.