Advokato nuomonė. Kodėl piliečiai verčiami susimokėti už teisingumą?

Bylinėjimosi procese bendras principas yra toks, kad laimėjus bylą, ją laimėjusiai šaliai priteisiamos visos pagrįstos ir teisėtos su bylos nagrinėjimu susijusios patirtos išlaidos, įskaitant advokato. Taip yra įtvirtinta tiek Civilinio proceso kodekse, tiek Administracinių bylų teisenos įstatyme. Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekse advokato išlaidų atlyginimas nėra numatytas.

Vien protokolus už įvairiausius administracinius teisės pažeidimus surašančių institucijų yra virš penkiasdešimt. Administracinių nuobaudų sąrašas už skirtingus administracinius pažeidimus yra nuo įspėjimo iki tūkstantinių baudų, licencijų netekimo, arešto ir pan. Aišku, byla bylai nelygi: vienoje viskas aišku, ginčų nėra, tačiau kitos gali būti itin sudėtingos, o sankcijos net didesnės nei baudžiamosios bylose.

Nesutinkant su protokolu ar nutarimu, reikia teikti skundą. Retas asmuo pats rengia skundą, dažnam reikalinga profesionali ir kvalifikuota teisinė pagalba, kurią paprastai gali suteikti advokatas. Deja, dažnai gali būti taip, kad advokato paslaugos viršija galimą baudos dydį. Apmaudžiausia, kai išlaidos yra patirtos dėl to, kad institucija priėmė neteisėtą nutarimą, kuris teismo yra panaikinamas, tačiau jos nepriteisiamos.

Asmens kaltumą privalo įrodinėti jį kaltinančios valstybinės institucijos. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, jis turi subjektyvią teisę gintis nuo įtarimo, kad jis yra padaręs teisės pažeidimą. Tai jis gali daryti pats arba pasirinkdamas gynėją.

Valstybė konstituciniu lygmeniu įpareigota užtikrinti teisę į gynybą. Nors nei Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, nei kitos teisės normos nenumato galimybės atlyginti teisės pažeidimų byloje asmeniui, kurio atžvilgiu panaikintas neteisėtas nutarimas, atstovavimo išlaidas; tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas“. Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai.

Taigi, Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.“ Konstitucija yra tiesiogiai taikomas teisės aktas, todėl vadovaujantis vien šiomis nuostatomis galima reikalauti, o teismai kartais ir priteisia advokato išlaidas, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas.

Valstybė turi pareigą, esant teisiniam pagrindui, procesą prieš asmenį organizuoti taip, kad nebūtų pažeistos įstatymais užtikrintos asmens teisės, o nustačius tokių teisių pažeidimą, asmeniui proporcingai turi būti atlyginami turtiniai praradimai. Manau, kad šiuo atveju reikėtų įstatymų leidėjui papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą vienu straipsniu dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo ir spraga būtų panaikinta.

Apmaudu, kad šiandien Lietuvoje piliečių konstitucinę teisę į teisingumą tenka matuoti jų galimybėmis susimokėti bylinėjimosi išlaidas, nes susidaro situacija, kai bylą prieš neteisėtus valstybės institucijų veiksmus galima būtų laimėti, tačiau finansiškai labiau apsimokėtų nieko nedaryti.