Antikorupcinis teismas – panacėja „šlubuojančiam“ teisingumui?

Prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos teismai sulaukia įvairiausių politikų siūlymų dėl veiklos tobulinimo. Šiemet mūsų šalies prezidento rinkimų laikotarpis sutapo su bene didžiausiu per nepriklausomybės metus teismų sistemos sukrėtimu – kelių teisėjų suėmimu dėl galimų korupcinių nusikaltimų. Tai, be abejonės, paskatino ne tik skambius politikų pasisakymus, bet ir rimtas diskusijas valdžios institucijose. Pirmą kartą visuomenė išgirdo apie idėją steigti antikorupcinį teismą.

Kiek tai naudinga ir pritaikoma Lietuvoje, šiandien galima tik spėlioti, tačiau tikrai verta pasidomėti, kaip Ukrainai sekasi įgyvendinti šį projektą. Čia jau rugsėjo pradžioje savo darbą pradės Ukrainos Aukščiausiasis Antikorupcinis Teismas.

„Pasaulyje galima suskaičiuoti apie dvidešimt antikorupcinių teismų. Deja, nė vienas iš šių projektų nebuvo sėkmingas“, – tokiu teiginiu savo pranešimą šių metų gegužės 27–29 d. Palangoje vykusiame Lietuvos ir Ukrainos teisininkų forume pradėjo Ukrainos aukščiausios teisėjų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, buvęs advokatas Sergejus Koziakovas, vadovavęs ir atrankai į Ukrainos Aukščiausiąjį Antikorupcinį Teismą.

Pasak žinomo teisininko, nepaisant minėtų nesėkmės istorijų, šio teismo įkūrimas buvo viena pagrindinių sąlygų, kurias turėjo įvykdyti Kijevas, norėdamas ir toliau bendradarbiauti su Tarptautiniu valiutos fondu. Įstatymo projektas atitiko visas Venecijos komisijos rekomendacijas ir galų gale iš 782 kandidatų paraiškų buvo atrinkti 39 (27 pirmosios instancijos ir 12 apeliacinės instancijos) teisėjai.

S. Koziakovo nuomone, po daugelio politinių skandalų ir intrigų pati konkurencinė atranka stebėtinai rami buvo gal dėl to, jog teisėjų atranką pirmą kartą šalies istorijoje padėjo vykdyti ir kruopščiai atrinkta užsienio ekspertų patariamoji taryba. Tarp jų – ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas.

Į Ukrainos Aukščiausiąjį Antikorupcinį Teismą galėjo pretenduoti teisėjai, advokatai ir teisės mokslininkai. Atrankoje buvo taikomas pagrįstų abejonių pakankamumo, o ne įrodytų aplinkybių principas, kuris turėjo padėti užtikrinti, kad tik absoliučiai nepriekaištingos reputacijos (juokaujant vadinama „krištolo skaidrumo“) kandidatai pateks į šį teismą. „Susipažinus su būsimo teisėjo dosjė ir kilus bet kokiai pagrįstai abejonei, pretendentui buvo tiesiog neleidžiama dalyvauti kitame etape“, – atrankos procedūras ir principus komentavo pranešėjas.

„24 tūkstančiai lapų surinktos medžiagos apie atrankoje dalyvaujančius asmenis, jų ryšius, pinigų srautus, kitos svarbios informacijos įsisavinimas buvo nelengvas iššūkis komisijai. Jau nekalbant apie asmens duomenų apsaugos reikalavimus ir profesionalų užduočių parengimą pretendentams“, – atrankos įspūdžiais su Lietuvos teisėjais dalijosi S. Koziakovas.

Kiekvienas pretendentas gavo po 26 lapus teorinės ir praktinės užduoties.

„Rašyti jiems teko ranka, nes buvo neįmanoma vienoje vietoje užtikrinti šitiek kompiuterinės įrangos. 113 asmenų išlaikė egzaminą ir perėjo į kitą etapą – interviu“, – savo pranešimą tęsė atrankos į Ukrainos Aukščiausiąjį Antikorupcinį Teismą komisijos vadovas.

Įdomus faktas, jog atranką įveikė 40 proc. ne teisėjo profesiją turinčių pretendentų. „Dalyviai patyrė nemažą spaudimą ir didelius išbandymus, tačiau pats procesas buvo itin sklandus ir skaidrus“, – pabrėžė S. Koziakovas.

Patariamosios tarptautinės ekspertų komisijos, padėjusios vertinti kandidatus, narys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. Gutauskas patvirtino, kad, nepaisant milžiniškos apimties, darbas iš tiesų vyko sklandžiai.

„Visi komisijos nariai man paliko gerą įspūdį. Dirbome kaip viena komanda. Žinoma, mes daug ir garsiai diskutavome apie kandidatus, kėlėme itin aukštus reikalavimus jiems, nuolat ir intensyviai aptarinėjome mūsų veiklos niuansus ir reglamentavimą, tačiau didelių ginčų nekilo, kandidatai buvo sėkmingai atrinkti ir teismas netrukus pradės savo veiklą“, – pažymėjo A. Gutauskas.

Paklaustas, ar tiki tokio teismo efektyvumu, jei jis būtų įkurtas Lietuvoje, A. Gutauskas teigė, kad šią idėją vertina skeptiškai.

„Ukraina – didelė šalis, korupcinio pobūdžio problemos įsišaknijusios ir yra sisteminės, ypač teisėsaugos srityje. Čia nuolat jaučiama oligarchų įtaka politiniams ir ekonominiams procesams, silpnai vyksta korupcinių veikų atskleidimas, nenuteisiama už tokias veikas ir pan.“, – teisinės sistemos problemas vardijo teisėjas.

Pasak jo, Ukraina tiesiog neturėjo kito pasirinkimo, jai teko kurti tokius specializuotus teismus.

„Lietuvoje profesionaliai ir efektyviai dirba Specialiųjų tyrimų tarnyba, tokias bylas nagrinėja ir adekvačius sprendimus priima teismai. Be to, turime specializuotų prokurorų. Gal reikėtų specializuoti teisėjus nagrinėti tokio pobūdžio bylas? Bet atskiro teismo tikrai nereikia“, – konstatavo A. Gutauskas.

Žinomo teisės mokslininko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nuomone, Lietuvoje didesnė problema yra kriminalinės žvalgybos nuostatų taikymas, siekiant atskleisti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.

„Dažnai nebežinome ribų, kurios leidžia brautis į privatų žmogaus gyvenimą. Na, o dėl korupcinių nusikaltimų tiesiog turime turėti aiškią ir vienodą poziciją, kad korupcija yra blogis ir ją reikia išnaikinti“, – apibendrino teisėjas.