Į praktinius klausimus apie naudojimąsi paveldėta turto dalimi atsako Lietuvos antstolių rūmų revizijos komisijos pirmininkė, antstolė Svetlana Kastanauskienė
Vieno įpėdinio skolos netampa visų įpėdinių prievole
Palikėjo vaikai pagal Civilinio kodekso 5.11 str. yra pirmos eilės įpėdiniai, paveldintys turtą lygiomis dalimis. Šio kodekso 5.68 str. įtvirtinta, kad paveldėtas turtas yra visų įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė. Jei vienas iš įpėdinių turi skolų, jam priklausanti turto dalis gali būti areštuojama. Bet tai nėra pagrindas areštuoti kitų įpėdinių turto dalis. Neskolingų įpėdinių turtui jokie apribojimai netaikomi, nes kiekvieno jų dalis bendroje nuosavybėje yra asmeninis turtas, o nuosavybė neliečiama. Vis dėlto bendraturčiams gali kilti tam tikrų nepatogumų įgyvendinant savo teises, jeigu nėra nustatyta naudojimosi bendru paveldėtu turtu tvarka arba turtas nėra atidalintas iš bendrosios jungtinės nuosavybės.
Bendraturčiai gali tikslinti ir keisti savo nuosavybės teisinį statusą bet kuriuo metu
Civilinio kodekso 4.81 str. įtvirtinta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis. Naudojimosi bendru turtu tvarka gali būti nustatoma visiems bendraturčiams sudarant rašytinį susitarimą.
Toks susitarimas gali būti sudaromas bet kuriuo metu, vieno ar kelių bendraturčių turimos skolos jam nekliudo. Susitarimu nustatoma tvarka, kaip bendraturčiai naudosis konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, kurios bendro turto dalys bus naudojamos bendrai, kurios atskirai.
Jei tarp bendraturčių nekyla ginčų, tai kreiptis į teismą nereikia. Nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka įregistruojama Nekilnojamojo turto registre. Dėl to galima kreiptis į bet kurį Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį, pateikiant patį susitarimą ir prašymą atlikti veiksmus Nekilnojamojo turto registre ir (ar) kadastre. Tuo atveju, jeigu vienas iš bendro turto savininkų planuotų savo dalį parduoti kitam savininkui, kuris iki sandorio nėra bendraturtis, susitarimą reikėtų patvirtinti notariškai.
Pagal Civilinio kodekso 4.80 str. kiekvienas bendraturtis taip pat turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tikrai nereikia laukti, kol vienas iš kitų bendraturčių padengs savo skolas. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Atidalijimą gali inicijuoti ir bendraturčių kreditoriai, siekdami, kad iš atidalytos dalies būtų galima išieškoti skolas. Po atidalijimo vienam iš bendraturčių priskirta turto dalis tampa jo asmenine nuosavybe. Atidalintą turto objektą savininkas gali paprasčiau valdyti. Kadangi turimas daiktas ir teisė į jį tampa mažiau suvaržyta, daikto vertė rinkoje paprastai padidėja.
Net ir areštuotą turto dalį skolingas bendraturtis gali parduoti
Jeigu įpėdiniai suinteresuoti išlaikyti paveldėtą turtą kaip šeimos nuosavybę, arba priešingai, jeigu planuojama turtą ar jo dalį parduoti kitiems asmenims, patartina pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 704 str. įtvirtinta galimybe parduoti skolingo brolio turtą skolininko pasiūlytam areštuoto turto pirkėjui. Pasiūlyti savo turto pirkėją skolininkas turi teisę ir iki to momento, kol specialiajame interneto tinklalapyje evarzytynes.lt nepaskelbiamos antrosios areštuoto turto varžytynės (kai pirmosios neįvyksta dėl to, kad jas laimėjęs dalyvis nesumoka pasiūlytos kainos ar dėl kitos priežasties).
Tokiu būdu įsigyti skolingo šeimos nario turto dalį gali ir šeimos nariai, ir visai pašaliniai žmonės.
Jeigu turto dalys bendrojoje nuosavybėje nėra atskirtos, tai parduodamos dalies savininkas pirmiausia turi pasiūlyti šią dalį pirkti kitiems bendraturčiams. Jiems atsisakius arba per vieną mėnesį nepasinaudojus pirmenybės teise pirkti dalį nekilnojamojo turto, savininkas įgyja teisę parduoti turtą bet kuriam kitam asmeniui.
Praskolinto turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui turi daug privalumų. Išvengiama konfliktų, kurie gali pasitaikyti parduodant turtą priverstine tvarka. Vietoj priverstinio pardavimo procedūros įvyksta abiem pusėms priimtinas sandoris, tik šiuo atveju turto pardavimo aktą tvirtina ne notaras, bet antstolis. Be to, elektroninėse varžytynėse turtas gali būti parduodamas 20 proc. ar 40 proc. mažesne kaina už rinkos kainą, o skolininko pasiūlytas pirkėjas sumoka visą turto arešto akte nurodytą kainą arba kainą, kurios pakanka skolai ir priverstinio išieškojimo išlaidoms padengti. Turtą galima parduoti su atpirkimo teise arba susitarti dėl parduoto turto nuomos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, turto pardavimai skolininko pasiūlytam pirkėjui sudaro apie 40 proc. tarp visų turto pardavimų antstoliams vykdant skolų išieškojimą.