Renginyje dalyvavo Seimo nariai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, antstoliai. Diskusiją moderavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, habil. dr. Vytautas Nekrošius.
Kaip pabrėžė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė, priverstinio skolų išieškojimo išlaidas įmanoma sumažinti 30 proc. vien atsisakant perteklinių procesinių dokumentų rengimo, siuntimo ir peržiūrint pridėtinės vertės mokesčio taikymą antstolių vykdomai skolų išieškojimo veiklai.
Kaip priminė Lietuvos antstolių rūmai, pastaraisiais metais Seime įregistruoti septyni Civilinio proceso kodekso pakeitimų projektai dėl priverstinio skolų išieškojimo. Šešiais iš jų siūlomos vienpusiškos nuolaidos skolininkams, neatsižvelgiant į išieškotojų interesus.
Vienas paskutinių siūlymų, kurį pateikė Seimo narė Dovilė Šakalienė drauge su Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu - tvarka, kuri, D. Šakalienės žodžiais, leistų ir kreditoriams atgauti lėšas, ir skolininkams nesulaužyti gyvenimo.
Civilinio kodekso pataisose siūloma vieno skolininko bylas priskirti vienam antstoliui. Taip pat siūloma leisti skoloms atskaičiuoti ne daugiau kaip 20 proc. lėšų iš darbo užmokesčio ar išmokų, neviršijančių minimalios algos. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, siūloma nuskaityti ne daugiau nei 50 proc., nors šiuo metu leidžiama iki 70 proc.
Taip pat siūloma neleisti išieškoti skolos iškraustant iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, jeigu skola gali būti išmokėta per 24 mėnesius.
Pasak D. Šakalienės, per metus 126 antstoliai gauna 29 mln. eurų pajamų. Iš jų 15,7 mln. yra veiklos metu patiriamos išlaidos, tad pelno lieka per 13 mln. eurų.
„Vidutiniškai vienas antstolis gauna truputį virš 100 000 eurų pelno kasmet”, - Eltai sakė Seimo narė.
Parlamentarė priminė, kad įsiskolinimų turi kas 10 Lietuvos gyventojas, tai maždaug 300 tūkst. piliečių. „Ir dauguma tikrai nėra apsileidę asocialūs asmenys, kaip populiaru manyti. Labai skaudu, kad žmonės neišgali sumokėti komunalinių mokesčių, o drakoniška dabartinė skolų išieškojimo tvarka juos išstumia į užribį, paverčia benamiais”, - pridūrė D. Šakalienė.
Pasak Lietuvos antstolių rūmų vadovės I. Karalienės, poreikis tobulinti priverstinio skolų išieškojimo procedūras akivaizdus, tačiau, koncentruodamiesi tik į lengvatas skolininkams, negalime tikėtis gerų rezultatų.
„Niekas nepaklausė minimalias pajamas gaunančių kreditorių, tarp kurių - apie 100 tūkst. alimentų negaunančių vaikų, - ar jie sutinka gerokai ilgiau laukti savo pinigų, jeigu ir taip ilgas skolos kelias dar pailgėtų“,- pabrėžė I. Karalienė.
Jos žodžiais, skola iki priverstinio išieškojimo dažnai keliauja 10-15 metų. Taip yra todėl, kad dabar galiojanti 10 metų skolos prisiteisimo senatis sudaro sąlygas kreditoriams delsti ir branginti galutinę skolą: kol nesikreipiama į teismą, auga delspinigiai ir įvairios palūkanos.
Vėliau dėl priteistos skolos galima 5 metus nesikreipti į antstolius ir tokiu būdu ją dar labiau auginti. Rezultatas - gausybė teismų praktikos pavyzdžių, kai priteisiamų palūkanų ir delspinigių sumos viršija pačias skolas.
Skolų „konservavimas“ jas gali padidinti net 8,5 karto.
„Jeigu atsakingai vertiname skolų problemą, turime pradėti nuo skolos kelio trumpinimo“, - teigia I. Karalienė. Antstolės įsitikinimu, atėjo metas pagalvoti apie trumpesnius skolų prisiteisimo ir vykdomųjų dokumentų pateikimo priverstiniam vykdymui senaties terminus.
Diskusijoje taip pat buvo pabrėžta, kad viešumoje keliamas ažiotažas siekiant vien tik antstoliams priskirti atsakomybę už skolininkų patiriamus vargus neatitinka realios situacijos.
Lietuvos antstolių rūmuose gaunamų skundų statistika rodo, kad didžioji dalis priverstinio išieškojimo procedūrų vyksta sklandžiai: 2017 m. vienam skundui teko beveik 8 tūkst. iš visų antstolių kontorose vykdytų bylų.
Per vieną darbo dieną antstoliai kreditoriams sugrąžina vidutiniškai 405 tūkst. eurų reikalaujamų skolų.
Lietuvos antstolių rūmai primena, kad mūsų šalies antstoliai yra tarp pasaulio lyderių pagal turtinių reikalavimų užtikrinimo kokybę. Pasaulio banko „Doing Business“ 2018 m. reitinge Lietuva užima vieną aukščiausių - 4 vietą - pasaulyje sprendimų vykdymo srityje.