Apie teises į palikimą, testamento sudarymą ir keitimą bei palikimo priėmimą kalbiname Vilniaus apygardos teismo teisėją Danutę Kutrienę.
– Šeimoje – du palikuonys. Vienas 10 metų prižiūri motiną, kitas ją per tą laiką teaplanko vos keletą kartų. Motina miršta. Kodėl į motinos turtą, kurio ji niekam pati nepaliko, gali pretenduoti abu palikuonys? Ar jų teisės į paveldėjimą skiriasi?
– Jų teisės nesiskiria: abu vaikai yra įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai, motinos vaikai, ir įstatymas neriboja mažiau motiną prižiūrėjusio vaiko teisių į paveldėjimą. Įstatymas nenumato, kad teisės į palikimą netenka vaikas, kuris nelanko motinos, neteikia jai paramos. Taigi motiną prižiūrėjusiam vaikui, kuris nori bylinėtis dėl paveldėjimo ir siekia, kad kitas vaikas nieko nepaveldėtų, įstatymai yra nepalankūs.
Reikia paminėti, kad įstatyme yra numatyta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus bei jais rūpintis. Tuo atveju, kai tokios paramos nedarbingiems tėvams vaikai neteikia gera valia, teismo sprendimu parama gali būti priteista. Bet ir šiuo paramos neteikimo atveju teisė paveldėti nėra apribota. Ją apriboti gali tik iš kurio nors vaikų paramos negaunantis tėvas ar motina, nuspręsdami savo turtą testamentu palikti vaikams, kurie tinkamai elgiasi jų atžvilgiu, kurie vykdo pareigą rūpintis tėvais.
– Žinia, kad palikimą reikia ne tik gauti, bet ir jį priimti. Kaip tai padaryti?
– Reikia prisiminti galiojančią įstatymo nuostatą, kad per 3 mėnesius nuo mirties tiek vaikams, tiek kitiems paveldėtojams reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos (vietos, kurioje iki mirties gyveno palikėjas) notarą ir pateikti pareiškimą, kad jis priima mirusiojo palikimą. Praleidus šį terminą teismas turi nagrinėti asmens, kuris nori priimti palikimą, pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo – palikimo priėmimas užsitęsia.
Palikimas dar gali būti priimamas pradėjus faktiškai valdyti turtą, pvz., jei paveldėtojas lieka gyventi mirusiojo name ir juo rūpinasi, tai taip pat laikoma palikimo priėmimu. Tačiau tokiais atvejais gali kilti ginčų, ar faktiškai valdydamas turtą palikimą priėmė vienas ar kitas paveldėtojas. Sprendžiant tokius ginčus paaukojama nemažai laiko ir pinigų, kol įrodoma, kad turtas yra perimtas teisėtai.
– Kodėl patariama sudaryti testamentą?
– Yra tokių žmonių, kurie nori išreikšti savo valią ir palikti turtą ne tam, kam jį priklauso paveldėti pagal įstatymą. Galbūt net ir motina, jei jos neprižiūri vienas iš vaikų, nusprendžia, kad ji testamentu turtą paliks tam, kuris ja rūpinasi.
Tuo atveju, jei palikėjas neturi įstatyminių įpėdinių (vaikų, tėvų ar sutuoktinio), jis gali parašyti testamentą ir juo palikti turtą artimiesiems ar kitiems jį globojantiems, jam brangiems asmenims (kaimynams, draugams ar kt.). Tai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Jei žmogus neturi įstatyminių įpėdinių ir nesudaro testamento, kuriame nurodytų, kam palieka turtą, šis turtas po jo savininko mirties atitenka valstybei.
– Žmogus parašo testamentą, bet vėliau nusprendžia jį pakeisti. Ar galima ir kaip galima tai padaryti?
– Taip, nėra jokių ribojimų testatoriui (žmogui, kuris surašė testamentą) pakeisti sudarytą testamentą.
Testatorius sudaro testamentą, jį nuneša notarui, kuris šį dokumentą patvirtina. Jei testamentą sudaręs žmogus pakeičia savo nuomonę, gali bet kada vėl kreiptis į notarą ir keisti savo valią, ją išdėstyti naujame testamente.
Po žmogaus mirties galiojančiu pripažįstamas vėliau sudarytas testamentas.
– Kaip surašomas testamentas? Ką jame galima numatyti?
– Testamentu žmogus gali palikti ir visą, ir ne visą savo turtą. Jei žmogus turi ir butą, ir piniginį indėlį, gali savo butą palikti kaimynei, nes artimesnių žmonių neturi. Jei notaras patvirtina tokią žmogaus valią, po jo mirties butas atitenka kaimynei, o pinigai – valstybei.
– Teko girdėti, kad priimant testamentą yra svarbus turto apyrašas. Kas tai yra, kaip jis sudaromas ir kada patariama jį sudaryti?
– Turto apyrašas – tai asmeninio turto apsauga – garantija, kad už palikėjo skolas įpėdiniui neteks atsakyti savo turimu turtu: jis atsakys tik paveldėtuoju.
Jeigu bent vienas įpėdinis priima palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą tokiomis pačiomis sąlygomis.
Jei manoma, kad palikėjo skolos gali viršyti jo paliktą turtą, siekdamas apsaugoti savo asmeninius turtinius interesus, palikimą priimantis žmogus turi teisę kreiptis į notarą dėl turto apyrašo sudarymo.
Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos (vietos, kurioje iki mirties gyveno palikėjas) notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui, kuris ir sudaro apyrašą.
Ar žinote, kad...
Lietuvoje žmonės vis rečiau bylinėjasi dėl paveldėjimo:
* praeitais metais pirmos instancijos teismuose gautos 432 paveldėjimo bylos, t. y. beveik 12 proc. mažiau negu 2013 m. ir beveik 30 proc. mažiau negu prieš kelerius metus (pvz., 2010 m. gautos 605 paveldėjimo bylos);
* 2014 m. metais išspręstos 464 bylos, t. y. 12 proc. mažiau nei 2013 m. ir beveik 25 proc. mažiau negu prieš kelerius metus (pvz., 2010 m. išnagrinėta 617 paveldėjimo bylų).