Akademikas sakė su juo susipažinęs maždaug 2007 metais, kai „MG Baltic“ atstovas buvo įtrauktas į „Santakos slėnio“ valdybą.
R. Žaliūnas tvirtino su verslininku pasikalbantis apie politiką, universiteto ir jo sveikatos problemas, tačiau, anot rektoriaus, šie pokalbiai nėra kuo nors išskirtiniai.
„Kalbuosi su visais politikais, su verslo partneriais ir visais kitais partneriais“, – LSMU rektorius.
Pareigūnai užfiksavo jo pokalbį su verslininku viename Kauno restoranų. Apie 2015 metų spalį vykusio susitikimo turinį skelbė naujienų portalas delfi.lt.
Jame universiteto rektorius klausia R. Kurlianskio, kurias partijas ketina remti, ir daro prielaidą, kad tai turėtų būti liberalai.
„Mes taip su Dariumi (Mockumi) esam apsišnekėję, kad turim padaryt, pageidautina iki Kalėdų po pirmą raundą susitikimų su keturiais: socdemais, konservatoriais, liberalais ir „darbiečiais“, – atsako R. Kurlianskis. – Ir labai tikėtina, kad visus ir, tikėtina, visus vienaip ar kitaip remsim.“
Vis dėlto verslininkas priduria, kad dėl paramos konservatoriams jam kyla abejonių, nes „su senąja vadovybe mums nesigavo“.
Pokalbio pabaigoje R. Kurlianskis rektoriui pasiūlo pagelbėti: „Jeigu matysit, kad reikia kažkokios pagalbos, ypač toj pilkoj zonoj, kur aš turbūt esu stipresnis už jus, arba – tamsioj zonoj, tai duokit žinot“.
„Net neabejoju“, – atsako R. Žaliūnas.
Paklaustas, kodėl pokalbyje su R. Kurlianskiu pats užsiminė apie „MG Baltic“ paramą liberalams, R. Žaliūnas teisme sakė: „Tikrai tokia buvo vieša nuomonė apie liberalus ir verslo atstovams liberalios pažiūros visame pasaulyje yra prie širdies“.
Rektorius neatmetė galimybės, kad R. Kurlianskis galėjo jam „abstrakčiai siūlyti paramą“.
„Kauno medikai“ norėjo Padaigos
Rektorius teisme negalėjo paaiškinti, kaip suprato pasakymą apie „pilką“ ar „tamsią“ zonas, bet atmetė prielaidą, kad tai gali būti susiję su kokia nors įtaka politikams.
„Tiesiog kaip daktaras esu įpratęs palaikyti pokalbį“, – sakė jis.
R. Žaliūnas yra gydęs R. Kurlianskį.
„Turbūt aš politikų Seime pažįstu daugiau, nei bet kuris iš verslininkų (...). Man pagalbos arba tarpininkų tikrai nereikia“, – kalbėjo universiteto vadovas.
Pareigūnai fiksavo, kad po beveik dviejų mėnesių vykusiame R. Kurlianskio pokalbyje su byloje kaltinamu buvusiu „darbiečiu“ Vytautu Gapšiu verslininkas pareiškė, kad „mano draugai Kauno medikai visai norėtų jį (Ž. Padaigą) matyt Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku“.
„Kaip jis pas jus kotiruojasi? Ar praeis Dangutės (Mikutienės) filtrą? Ar turi šansų praeit Dangutės filtrą? Jis buvo jūsų ministras“, – kalbėjo R. Kurlianskis ir paprašo „pračekint“.
„Darbietė“ D. Mikutienė 2012–2016 metų kadencijos Seime vadovavo Sveikatos reikalų komitetui.
Anot tyrėjų, V. Gapšys su D. Mikutiene taip ir nepasikalbėjo. Politikė prokurorams tvirtino, kad jos santykiai su V. Gapšiu ir tuomečiu partijos frakcijos pirmininku Kęstučiu Daukšiu buvo labai įtempti, dar labiau priešiški buvo su Ž. Padaiga. Pastarasis teigė, jog atsisakė užimti šias pareigas.
Sveikatos mokslų universiteto rektorius bylos tyrėjams teigė R. Kurlianskiui nurodęs, kad universitetas turi profesorių Ž. Padaigą, jį mato Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku.
R. Žaliūnas teisme penktadienį teigė, kad šios kandidatūros pasirinkimui R. Kurlianskis įtakos neturėjo.
„Dėl savo kompetencijos jis galėjo būti geriausias tuo metu tarybos vadovas“, – sakė akademikas.
Penktadienį popiet Vilniaus apygardos teismas turėtų apklausti ir Liberalų sąjūdžio pirmininką Eugenijų Gentvilą.
Politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.
Byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.
Kaltinimai oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Nė vienas iš kaltinamųjų kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.