Ar teisėjui pakanka pusės padėjėjo?

Žmonės įsivaizduoja, kad su bylų nagrinėjimu susijusį darbą atlieka vien teisėjai. Retas žino, kad teisėjams padeda ir visuomenėje beveik nematomi teisėjų padėjėjai. Kiek teisėjų padėjėjų dirba šalies teismuose, ar jų pakanka ir kaip atrodo eilinė teisėjo padėjėjo diena – domėjosi TEISMAI.LT.

Teisėjo padėjėjas – „tylusis teisėjas“

Prieš dešimtmetį sprendimas teismuose įkurti teisėjų padėjėjų etatus priimtas dėl tuo metu sparčiai augusio darbo krūvio, žmonėms pradėjus teismuose aktyviai ginti savo teises. Šiandien teismo darbas be teisėjų padėjėjų neįsivaizduojamas. Pagrindinės teisėjo padėjėjo pareigos – bylos medžiagos paruošimas (byloje taikytinų teisės aktų, aktualios teismų praktikos paieška ir pan.) ir procesinių dokumentų projektų rengimas.

Teisėjų padėjėjų darbo tikslas – sumažinti teisėjo darbo krūvį, kad teisėjas turėtų galimybę daugiau dėmesio skirti bylos analizei, gilintis į ginčo esmę, būtų užtikrintas operatyvesnis ir kokybiškesnis bylų nagrinėjimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo padėjėja Gintarė Selezniovaitė sako, kad teisėjo komandą sudaro teisėjo padėjėjas ir teismo posėdžių sekretorė.

„Teisėjas priima sprendimus, tačiau „virtuvėje“ iki sprendimo priėmimo svarbus vaidmuo tenka būtent teisėjo padėjėjui, taip pat ir teismo posėdžių sekretorei, kuri siunčia procesinius dokumentus“, – sako mūsų pašnekovė. Anot jos, teisėjo ir padėjėjo santykiai grindžiami pasitikėjimu. Teisėjo padėjėjui pavestų užduočių apimtis priklauso nuo teisėjo padėjėjo kompetencijos ir teisėjo požiūrio į padėjėją bei jo profesinius įgūdžius.

„Teisėjo padėjėjas analizuoja teismo posėdžiui rengiamų bylų medžiagą, teikia pasiūlymų dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, rašo tarpines teismo nutartis, skelbia dokumentus teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nuasmenina procesinius sprendimus, bendrauja su interesantais, rengia ataskaitas, dalyvauja įvairių darbo grupių ir komisijų veikloje bei atlieka kitus teismo pirmininko ar pirmininko pavaduotojo nurodymus“, – savo darbus vardija G. Selezniovaitė.

Pasak jos, teisėjo padėjėjas dažnai vadinamas „tyliuoju teisėju“. „Atlikdamas savo tiesiogines funkcijas teisėjo padėjėjas yra betarpiškai susijęs su teisėjo darbu, nes susipažįsta su bylos medžiaga, rengia procesinio dokumento projektą, stebi procesą iš labai arti, todėl pretenduodamas į teisėjus jis jau yra pasiruošęs būti teisėju“, – apie teisme įgytą teisinę patirtį pasakoja teisėjo padėjėja.

Siekiamybė – po vieną padėjėją teisėjui

„Labiausiai mūsų teisme nuskriausti baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teisėjai tarpusavyje susitaria, kaip dalysis padėjėju – skirstysis dienomis, pusdieniais ar darbų apimtimi. Po vieną padėjėją kiekvienam teisėjui – mūsų teismo siekiamybė“, – kalbėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė.

Šalies teismuose šiuo metu dirba 778 teisėjai ir 631 teisėjo padėjėjas. Didžiausiame šalyje Vilniaus miesto apylinkės teisme 108 teisėjams padeda 91 teisėjo padėjėjas. Pasak šio teismo pirmininkės, civilines bylas nagrinėjantys teisėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjai turi po vieną padėjėją. O trims baudžiamąsias bylas nagrinėjantiems teisėjams tenka dalytis dviem padėjėjais.

„Pagal šiandien turimą teisėjo darbo krūvį, darbas be padėjėjų neįsivaizduojamas. Didžiausią padėjėjų darbo laiko dalį užima tarpinių nutarčių rengimas, kurių skaičiaus niekas nefiksuoja, tačiau jis yra kur kas didesnis nei teisme išnagrinėjamų bylų. Didesnis padėjėjų skaičius padėtų teisėjams sparčiau nagrinėti bylas, nes padėjėjai parengtų daugiau procesinių sprendimų projektų – tai neabejotinai paspartintų procesą“, – įsitikinusi L. Braždienė.

Padėjėjų darbas – ir pirmininkų patarėjams

Panevėžio apygardos teisme, kuriame yra 18 teisėjų, dirba tik 11 teisėjų padėjėjų, nors etatų yra 19.

„Valstybė finansuoja tik 11 teisėjų padėjėjų etatų, tai tik 58 proc. to, ko reikėtų. Šis skaičius mažiausias iš visų apygardos teismų. Vienas teisėjo padėjėjas praktiškai dirba su dviem teisėjais. Šiuo metu penki padėjėjai rengia procesinių sprendimų projektus 10 teisėjų, nagrinėjančių baudžiamąsias bylas, ir šeši padėjėjai – 9 teisėjams, nagrinėjantiems civilines bylas. Dėl susidariusios situacijos dalis teisėjų padėjėjų darbo tenka teismo ir skyrių pirmininkų patarėjams, kurių tiesioginis darbas nėra procesinių sprendimų projektų rengimas“, – pasakoja Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Valdas Petras Meidus.  

Tam, kad visuose apygardų teismuose dirbančių teisėjų padėjėjų darbo krūviai būtų panašūs ir netektų dirbti viršvalandžių, Panevėžio apygardos teismo pirmininko įsitikinimu, būtina ieškoti galimybių didinti finansuojamų teisėjų padėjėjų etatų skaičių.

„Suskaičiavus 2012 m. Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtas bylas paaiškėjo, kad vienam mūsų teismo teisėjo padėjėjui teko aštuonios pirmąja instancija išnagrinėtos baudžiamosios bylos, 92 – apeliacine tvarka išnagrinėtos baudžiamosios bylos, 60 – administracinių teisės pažeidimų bylų. Palyginti, Vilniaus apygardos teismo, kuriame finansuojama 100 proc. teisėjų padėjėjų pareigybių, teisėjo padėjėjui per tą patį laikotarpį teko beveik perpus mažiau bylų: 6 – pirmąja instancija išnagrinėtos baudžiamosios bylos, 49 – apeliacine tvarka išnagrinėtos baudžiamosios ir 25 – administracinių teisės pažeidimų bylos“, – teigia V. P. Meidus.

Ledai pajudėjo

„Dėl ekonominės krizės metu sumažėjusio teismų sistemos finansavimo, nepaisant nuolat pabrėžiamo poreikio, dvejus metus iš eilės padėjėjų skaičius nedidintas, biudžete lėšų tam neskirta. Šiemet ledai pajudėjo – atsižvelgiant į tai, kad teisėjo padėjėjo indėlis, mažinant teisėjams tenkantį darbo krūvį ir spartinant bylų nagrinėjimą, greičiausiai pastebimas tuose teismuose, kuriuose bylos daugiausia nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nuo 2013 m. sausio 1 d. Lietuvos apeliaciniam teismui skirta 20 naujų teisėjų padėjėjų“, – sako Reda Molienė, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas.

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, teismuose situacija nesikeitė pastaruosius kelerius metus. Kai kuriuose apylinkių teismuose teisėjų padėjėjų poreikis užtikrinamas tik 33 proc.

„Bylų spartinimo ir teisėjų darbo krūvio problemą bandoma spręsti įvairiais būdais. Vienas iš jų – teisėjų padėjėjų skaičiaus didinimas. Todėl ir toliau sieksime, kad teismų biudžete šioms pareigybėms ir jų skaičiui didinti būtų numatyta lėšų, juolab kad to nauda pajaučiama labai greitai“, – pažymi R. Molienė.

Padidinus skaičių, ėmė mažėti bylų likutis

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas sako, kad nuo šių metų pradžios teismo kolektyvą papildžius 20 naujų teisėjų padėjėjų pradinis tikslas – bylų nagrinėjimo terminų nebeilgėjimas – jau pasiektas (pvz., ilgo atskirųjų skundų nagrinėjimo problema jau visiškai išspręsta; šiuo metu atskirieji skundai išnagrinėjami per 1 mėnesį), o bylų likutis (išnagrinėtų ir naujai gaunamų bylų skirtumas) ne tik nedidėja, bet ir ėmė mažėti.

Pasak pirmininko, ilgalaikis tikslas – gerokai trumpesni civilinių ir baudžiamųjų bylų terminai, trumpesnės apeliacinių bylų eilės iki jų nagrinėjimo teismo posėdyje. Dar nė pusmečiui nepraėjus nuo esminio kolektyvo papildymo anksti prognozuoti, kokia apimtimi bus išspręsta ilgo bylų nagrinėjimo problema, tačiau E. Žironas nusiteikęs optimistiškai.

Nesenos Civilinio proceso kodekso pataisos išplėtė rašytinio proceso taikymo apeliaciniame procese atvejus, t. y. teisėjams reikia rengti mažiau posėdžių, daugiau klausimų galima išspręsti nerengiant posėdžių. „Tai suteikia galimybių civilines bylas nagrinėjantiems teisėjams geriau paskirstyti darbo krūvį ir efektyviau į bylų nagrinėjimą įtraukti teisėjų padėjėjus, kurių skaičius ir pajėgumas šiuo atveju yra ne mažiau svarbūs negu teisinės prielaidos greičiau nagrinėti bylas“, – sako šio teismo pirmininkas.

Teisėjų padėjėjų skaičius Europoje

Teisėjų padėjėjų skaičius Europos teismuose skiriasi.

Latvijoje kiekvienas teisėjas apylinkės (miesto) ir apygardos teisme turi padėjėją. Teismo pirmininkas gali turėti du padėjėjus – vieną teisėjo padėjėją ir vieną asistentą, padedantį organizuoti teismo darbus.

Čekijoje bendrosios kompetencijos teismuose padėjėjų skaičius nenustatytas, tai priklauso nuo teismo finansinių galimybių. Aukščiausiojo Teismo teisėjai paprastai turi du padėjėjus.

Nyderlanduose dažniausiai naudojama tokia „formulė“: 1 teisėjas, 2 teisėjo padėjėjai ir 1,5 administracinio padėjėjo.

Estijoje, imant šalies vidurkį, 2 teisėjams tenka 1 konsultantas. Kai kuriuose teismuose yra darbuotojai, vienu metu vykdantys ir konsultanto, ir sekretoriaus funkcijas (mažesniuose teismuose). Antrosios instancijos teismuose vienam teisėjui gali dirbti keli konsultantai. Teismas gali priimti tiek teismo konsultantų, kiek pageidauja, tačiau turi atsižvelgti į paskirtą biudžetą.