Skundai darosi smulkmeniški – skundžiamasi dėl bet kokio teisėjo veiksmo ar dėl netinkamo teismo darbo, kai klaidos ar neatitikimai padaryti teismo raštinės, kitų darbuotojų ar net ne teismo (pavyzdžiui, advokatų ar prokurorų).
Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (TEDK) pirmininkas Algis Norkūnas pastebi, kad iš pirmąjį šių metų pusmetį TEDK pateiktų 210 piliečių skundų dėl teisėjų elgesio asmenims buvo grąžinti net 188.
TEDK narių TEISMAI.LT pasiteiravo, kokiais atvejais dažniausiai skundžiamas teisėjų darbas, kokia skundų nagrinėjimo tvarka ir kodėl, jų manymu, visuomenė į teisėjų darbą žiūri pro didinamąją stiklą.
Siekiama užtikrinti visas teisėjo garantijas
2012 m. pabaigoje TEDK nare tapusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Veslavos Ruskan teigimu, ši komisija yra intensyviai dirbanti teismų savivaldos institucija, nes būtent nuo šios institucijos darbo dažniausiai priklauso ir paprastai turėtų priklausyti, ar prasidės procesas dėl drausminės atsakomybės teisėjui taikymo.
Teisėja V. Ruskan tikina, kad teisėjų drausminės atsakomybės klausimai svarstomi atidžiai nagrinėjant kiekvieną atvejį (tai užtikrina komisijos nuostatuose nustatytos procedūros), tokiu būdu siekiant įgyvendinti komisijos tikslą – užtikrinti teisėjų drausminės atsakomybės realizavimą, bet kartu saugoti ir teisėjo, kuriam prašoma iškelti drausmės bylą, darbines bei procesines garantijas.
„Teisėjo garantijų užtikrinimas yra labai svarbus TEDK veiklos aspektas, nes drausminės atsakomybės taikymas visuomet gali paveikti teisėjo karjerą, gali būti susijęs su teisėjo pareigų netekimu. Tai visais atvejais susiję su asmens nubaudimu, todėl svarbu nustatyti, ar yra pagrindas kelti teisėjo drausminės atsakomybės klausimą, už kokių konkrečių veiksmų atlikimą gali būti taikoma ši atsakomybė“, – kalbėjo V. Ruskan.
Pretekstas skųsti – nepasitenkinimas bylos baigtimi
TEDK narės V. Ruskan teigimu, 2013 m. sausio–birželio mėn. komisijos veiklos rezultatai patvirtina, kad daug piliečių prašymų iškelti drausmės bylas teisėjams yra atmetama, bet yra tenkinami teismų pirmininkų teikimai, surašyti atlikus administracinės veiklos kontrolę ir jos metu nustačius atvejus, kurie gali būti vertinami kaip aiškiai aplaidus teisėjo pareigų vykdymas.
„Piliečių prašymai iškelti drausmės bylas teisėjams dažniausiai yra susiję su proceso dalyvių nepasitenkinimu išnagrinėtos bylos ar išspręsto atskiro procesinio klausimo rezultatais, o tai paprastai (jeigu nenustatoma neteisėtų susitarimų ar panašių tyčinių veiksmų) negali būti pagrindas teisėjo drausminei atsakomybei atsirasti, nes būtų pažeistas konstitucinis teisėjo nepriklausomumo principas, teisėjas dėl jam gresiančios drausminės atsakomybės bijotų išnagrinėti bylą, – sako TEDK narė V. Ruskan. – Kiti piliečių prašymai iškelti drausmės bylas teisėjams yra susiję su netinkamu procesinių pareigų atlikimu. Tai gali būti drausminės atsakomybės pagrindas tik aiškiai aplaidaus teisėjo pareigos atlikimo arba neatlikimo atveju.“
Piliečiai nežino TEDK funkcijų
„Didelė skundų dalis yra susijusi su procesiniais teismų klausimais, kurių komisija nesprendžia. Pavyzdžiui, komisija neturi teisės tikrinti teismo procesinių dokumentų pagrįstumo. Dėl jų peržiūrėjimo turėtų būti teikiami apeliaciniai ar kasaciniai skundai“, – aiškino J. Novagrockienė.
Pasak pašnekovės, dalis skundų yra susiję su pareiškėjo teiginiu, jog teismas ne laiku išsiuntė piliečiui teismo dokumentus apie teismo posėdžio laiką arba teismo posėdžio metu teisėjas kalbėjo pakeltu balsu ir pan. „Visų pirma, pati teismo vadovybė atlieka tyrimą ir įvertina visas su galimu teisėjo nusižengimu susijusias aplinkybes. Susipažinę su tam tikro teismo atlikto patikrinimo medžiaga, TEDK nariai patys perklauso teismo posėdžio įrašus ir tikrina, ar pasitvirtina skunde nurodyti faktai“, – kalbėjo ji.
Perklausius teismo posėdžių garso įrašus dažnai paaiškėja, kad skundų teikėjai yra nepatenkinti priimtu nuosprendžiu, kartais jiems atrodo, kad teisėjas yra šališkas, palaiko tiktai vieną – jiems priešingą šalį teismo procese. „Taigi akivaizdu, kad motyvas kreiptis į TEDK ne visada yra noras išsiaiškinti teisėjo etiško / neetiško elgesio klausimą, o tai, kad žmogus nepatenkintas teismo sprendimu. Kita vertus, pateikiama ir motyvuotų skundų, kuriuose užfiksuoti didesni ar mažesni teisėjų etikos ir drausmės pažeidimai, bet iš praktikos matyti, kad tokių skundų būna mažuma“, – pabrėžia TEDK narė J. Novagrockienė.
Skundžia dėl menkiausio profesinio pažeidimo
TEDK narės V. Ruskan manymu, kiekvienas asmuo norėtų tikėtis, kad bylą dėl jo teisių ir pareigų nagrinėtų nešališkas, nepriklausomas teismas, kuris priimtų byloje teisingą sprendimą, todėl visuomenei reikia kvalifikuoto, sąžiningai dirbančio ir nepriklausomo teisėjo.
„Vis dėlto mūsų visuomenė dažnai būna per griežta teisėjams. Tai patvirtina didelis skaičius piliečių prašymų iškelti drausmės bylas teisėjams, skundžiant teisėjų procesinius veiksmus, bandant nušalinti teisėją nuo nagrinėjamos bylos ar padaryti teismui poveikį, – sako ji. – Teisėjui tenka didelis psichologinis krūvis, todėl proceso dalyvių skundai dėl galimai padaryto menkiausio profesinio pažeidimo yra per griežtas visuomenės vertinimas, mano nuomone, daug griežtesnis negu kitų profesijų atstovų vertinimas.“
Pasak TEDK narės, teisėjo darbas yra labai matomas tiek posėdžio metu, tiek procesiniuose dokumentuose, todėl paprasčiausias kelias yra kelti teisėjo drausminės atsakomybės klausimą. Tik ne visais atvejais tai yra pagrįsta, nes teisėjo darbas priklauso nuo kitų darbuotojų darbo kokybės, taip pat nuo darbo organizavimo teisme, teisėjų mokymo organizavimo, galiausiai ir nuo teisinio reglamentavimo.
O TEDK narė J. Novagrockienė mano, kad pagrindinis reikalavimas teisėjui turėtų būti labai geras savo profesinės specializacijos (baudžiamosios, administracinės ar civilinės teisės) išmanymas, išankstinio nusistatymo nebuvimas, gebėjimas įsigilinti į kiekvieną situaciją, sąžiningumas ir tolerantiškumas.
Paklausta, ar ne per griežtus reikalavimus visuomenė kelia teisėjams, TEDK narė J. Novagrockienė sakė: „Teisėjo profesija ir profesinis statusas yra išskirtinis, nes teisėjas sprendžia žmonių likimus, todėl jam keliami daug didesni reikalavimai nei daugelio kitų profesijų atstovams. Natūralu, kad žmonės nori ir tikisi teisingumo. Tačiau teisėjai – irgi žmonės, todėl kartais gali klysti ar dėl didelio krūvio netinkamai atlikti darbą“, – pokalbį baigė J. Novagrockienė.