Stambieji pakliūva rečiau
Nelegali prekyba cigaretėmis ir jų kontrabanda yra tarsi ledkalnis. Visuomenėje šis reiškinys labiau tapatinamas su valstybės sieną miško keliukais kertančiais ir pareigūnų medžiojamais nutrintais nelegalių cigarečių prikrautais „pasatais“, arba prekybos „taškus“ laikančiomis ar aplink turgavietes cigaretes siūlančiomis vyresnio amžiaus moterimis.
Politikų ir žiniasklaidos dėmesys taip pat dažnai yra nukreiptas daugiausiai į šią „ledkalnio viršūnę“ – už vieno kito kontrabandinio cigarečių bloko (ar netgi pakelio!) pardavimą arba pirkimą numatomos drakoniškos baudos, spaudoje ir politikų diskusijose plačiai kalbama apie „pasatų“ gaudynes. Tačiau pagrindinė problema yra ne smulkūs ir vidutiniai, o stambieji kontrabandos atvejai. Pastarieji sulaikymų statistikoje tesudaro mažiau nei 3 proc. nuo visų kontrabandos atvejų, tačiau stambiąja kontrabanda gabenamų cigarečių kiekiai tokie dideli, kad šie 3 proc. atvejų sudaro 75 proc. visos kontrabandinių cigarečių vertės.
Ne paslaptis, kad jei ir pavyktų nuskelti ledkalnio viršūnėlę, pavojus laivybai dėl to nesumažėtų. Lygiai taip pat ir su nelegalia prekyba cigaretėmis. Lietuvos teisės instituto mokslininkai užsibrėžė tikslą plačiai ir giliai ištirti nelegalios cigarečių prekybos ir kontrabandos priežastis, mechanizmus ir ieškoti iš tiesų efektyvių šio reiškinio kontrolės priemonių. Šį mokslo projektą „Neteisėta akcizinių prekių apyvarta kaip daugiaplanis socialinis reiškinys ir jo kontrolės problemos“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Įpusėjus tyrimą jo vadovas Skirmantas Bikelis pasidalijo kai kuriomis tyrėjų įžvalgomis.
Kontrabandos variklis – milžiniškas pelnas
Kadangi didžiąją dalį cigarečių kainos (pigiųjų baltarusiškų, rusiškų – net virš 80 proc.) sudaro į valstybės biudžetą mokami akcizo ir kiti mokesčiai, nelegalaus cigarečių verslo pelno marža yra labai įspūdinga. Yra paskaičiuota, kad siunčiant penkis jūrinius konteinerius kontrabandinių cigarečių, pakanka, kad vienas iš jų prasprūstų pro muitinės kontrolę ir operacija tampa pelninga.
Situaciją dar paaštrina grandioziniai skirtumai tarp akcizų mokesčių Europos Sąjungoje ir Baltarusijoje bei Rusijoje. Antai, minimalus akcizo mokestis 1000-čiui cigarečių Europos Sąjungoje pernai buvo dešimt kartų didesnis, nei akcizo mokestis Baltarusijoje ir penkis kartus didesnis nei Rusijoje.
Lyg ir pirštųsi paprastas sprendimas – sumažinkime akcizo mokesčius cigaretėms, taip sumažinsime nelegalaus verslo pelno maržą ir kontrabandos variklis „užges“. Žinoma, tai padaryti galėtume ne vien Lietuva, o bendrai visa Europos Sąjunga, kadangi minimalūs cigarečių akcizo mokesčiai yra nustatyti Europos Sąjungos dokumentais ir privalomi visai Bendrijai. Tačiau kažin ar tai tikrai būtų geras sprendimas.
Vienas pagrindinių cigarečių akcizų tikslų – riboti rūkymą, ypač jaunų žmonių. Sumažinę akcizus, padarytume cigaretes lengviau įperkamas ir rūkymo mastai greičiausiai žymiai padidėtų. Tokios patirties savo laiku jau turėjo Švedija ir Kanada. Ar dėl kontrabandos mažinimo tikslo verta rizikuoti savo piliečių sveikata? Kažin.
Lietuvoje kiekvieną kartą padidinus cigarečių akcizą šio mokesčio surenkama daugiau. Taigi, mokestiniais svertais kontrabandą kontroliuoti vargu ar tikslinga.
Stabdys – stambiųjų cigarečių gamintojų rūpestingumas
Teiginys, kad šešėlinė cigarečių rinka kenkia cigarečių pramonei, ne visuomet yra teisingas. Jeigu kontrabandininkai milžiniškais kiekiais perka tabako fabriko produkciją ir ją „juodais“ keliais išplatina (pvz., eksportuoja), tabako gamintojai iš išaugusių pardavimų uždirba milžiniškus pelnus.
Taip ilgą laiką pelnėsi didžiausi pasaulio tabako gamintojai, užsimerkdami ir nesidomėdami, kam jie parduoda savo produkciją. Europos Sąjungai padavus didžiuosius tabako gamintojus į teismą, 2004-2010 metais buvo sudarytos taikos sutartys, numačiusios milžiniškas baudas tabako koncernams, jei ir toliau būtų aptinkama jų produkcijos kontrabanda. Gamintojams ėmus atidžiau kontroliuoti, su kuo jie sudaro kontraktus, kontrabandos srautai išseko.
Visai šalia Lietuvos yra du milžiniški tabako fabrikai, kurių produkcija kontrabandos keliais tvindo ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą. Tai didžiausias Kaliningrado srities mokesčių mokėtojas „Baltijos“ tabako fabrikas ir vienas didžiausių Baltarusijos mokesčių mokėtojų – Gardino tabako fabrikas „Neman“.
Pastarasis fabrikas labai intensyviai plečiasi ir stipriai didina gamybos pajėgumus. Deja, kol kas šių gamintojų nedomina legali Europos Sąjungos rinka, tad tikėtis, kad jie prisiimtų įsipareigojimus rūpestingiau atsirinkti klientus ir taip užtvenktų kontrabandinių cigarečių srautus – menkas. Norint paveikti šiuos gamintojus ir jų šalių vyriausybes, Lietuvos pastangų, suprantama, negali pakakti. Būtinas visos Europos Sąjungos spaudimas. Ir bent kiek palankesnė geopolitinė situacija.
Muitinės nebendradarbiauja
Stambioji kontrabanda yra priskiriama tarptautiniams nusikaltimams, kuriems įgyvendinti reikalingi nusikalstami ryšiai abipus valstybės sienos. Tarptautinis nusikaltimų pobūdis reikalauja ir suderinto valstybių atsako – jungtinių operacijų.
Tokios operacijos sėkmingai vykdomos bendradarbiaujant Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių muitinėms ir kitoms teisėsaugos institucijoms. Ar tokią bendrą operaciją yra kada nors įvykdę Lietuvos kriminalinės muitinės ir Rusijos ar Baltarusijos pareigūnai? Deja, ne.
Paklausite, kodėl? Ar Rusijos ir Baltarusijos biudžetai gauna milžiniškas pajamas iš nuolat didėjančių tabako fabrikų pardavimų? Taip. Ar šios šalys turi kokį nors interesą stabdyti jų tabako fabrikų produkcijos srautus, tegu ir nelegaliais keliais iš jų iškeliaujančius? Ne.
Štai ir atsakymas, kodėl bendrų muitinės operacijų su minėtomis kaimynėmis nebuvo, nėra ir sunku jų tikėtis ateityje.
Svarbu ir sveikas protas
Stambiosios kontrabandos kontrolės efektyvumas priklauso ir nuo tarptautinės politikos. Lygiagrečiai politiniams sprendimams, teisėsaugos institucijų pajėgomis svarbu mėginti gintis nuo stambiųjų kontrabandos srautų, taip pat siekti efektyviai kontroliuoti smulkiąją nelegalią cigarečių apyvartą. Ne mažiau svarbu žadinti žmonių sąmoningumą, kad jie nepirktų kontrabandinių cigarečių ir taip nefinansuotų organizuotų nusikaltėlių bei Baltarusijos ir Rusijos šalių biudžetų.
Stipriausias atsakas nelegaliai cigarečių apyvartai būtų laipsniškas Lietuvos gyventojų (ypač gaunančių nedideles pajamas) socialinės padėties gerinimas, dėl ko būtų menkesnės ekonominės paskatos vartoti pigias nelegalias cigaretes. Viena perspektyviausių strategijų būtų, žinoma, nerūkymo ir sveikos gyvensenos skatinimas.
Kartu valstybei svarbu išlaikyti sveiką protą ir neperlenkti lazdos siekiant kuo efektyvesnės kovos su nelegalia cigarečių apyvarta. Nepamatuotų priemonių pavyzdžiu galėtų būti drakoniškos baudos ne pirmą kartą įkliūnantiems nelegalių cigarečių platintojams ir pirkėjams.
Šiuo metu Lietuvoje neteisėto cigarečių pakelio įsigijimas, jeigu tai padaroma pakartotinai, gali būti baudžiamas griežčiau, nei pakartotinis narkotinių medžiagų įsigijimas. Pakartotinai įkliuvus, nepriklausomai nuo cigarečių kiekio (taigi – ir dėl dviejų pakelių įsigijimo ar pardavimo), galima sulaukti nuo beveik 6000 iki 14,5 tūkst. EUR baudos.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dėl nelegaliai parduoto cigarečių bloko valstybė patiria tik apie 20 eurų žalos. Ar tai proporcinga?
Kaip rodo praktika, pakartotinai įkliūna beveik išimtinai nelegalių cigarečių platinimo žemiausios grandies veikėjos – cigarečių pardavėjos „taškuose“ ir turgaviečių prieigose. Jos gerai matomos teisėsaugai, skirtingai nuo retai sulaikomų stambiuosius nelegalių cigarečių srautus kontroliuojančių asmenų. Ir nors cigarečių pardavėjų vaidmuo visoje nelegalių cigarečių platinimo sistemoje gal mažiausiai reikšmingas, labiausiai baudžiamos būtent šios pažeidėjos.
Kažin ar tai teisinga. Juolab, kad milžiniškos baudos tik dar labiau stumia pažeidėjas daryti pakartotinius pažeidimus – baudos virsta neįveikiama skola valstybei, tai atbaido neišsimokančius pažeidėjus nuo legalių pajamų paieškos (nes šios būtų išieškotos baudoms sumokėti) ir pragyvenimui toliau verčiamasi nelegalia veikla.
Ar tai padeda mažinti nelegalią cigarečių apyvartą? Kažin.