Taip antradienį nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), baudžiamojoje byloje paskelbęs galutinį ir neskundžiamą verdiktą.
Trijų teisėjų kolegija atmetė prokuratūros kasacinį skundą ir paliko galioti dar praėjusių metų birželį Lietuvos apeliacinio teismo D. Milevičienei (gim. 1970 m.) paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį. Dar anksčiau Vilniaus apygardos teismas antstolę buvo pripažinęs kalta ir skyręs keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nors prokuroras siekė, kad antstolė būtų įkalinta 3 metams.
Ikiteisminį tyrimą prokurorai pradėjo, kai antstolė vykdomojoje byloje areštavo ir pardavė dviejų bendrovių turtą, nors jis buvo areštuotas Vilniaus apygardos teismo nutartimi kitoje byloje. Turtas buvo teismo areštuotas siekiant užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą civilinėje byloje, kurioje ieškinį buvo pateikusi daugiabučių namų savininkų bendrija.
Bylos duomenimis, antstolė savo vykdomojoje byloje dėl 7 mln. Lt skolos areštavo visą dviejų bendrovių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurį realizavo žinodama, jog dalis turto yra areštuota Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Ja buvo siekiama užtikrinti bendrijos 201 tūkst. Lt kreditinius reikalavimus.
Alytuje registruotos statybos bendrovės bei sostinėje esančios dukterinės jos įmonės turtą antstolė D. Milevičienė areštavo siekdama išieškoti skolą vienos užsienio bendrovės naudai.
2009 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu kita antstolė Turto areštų registre jau yra įregistravusi areštą daliai statybos bendrovės turto (už 250 tūkst. Lt). D. Milevičienė tų pačių metų spalio 9-ąją tam pačiam turtui įregistravo savo areštą, o spalio 12-ąją, esą neinformavusi nei savo kolegės, nei asmenų, kurių kreditiniams reikalavimams užtikrinti turtas buvo areštuotas, Alytuje esančius garažus ir dirbtuves pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui – bendrovei „Novus domus“.
Dėl to buvo pažeisti daugiabučių namų savininkų bendrijos teisėti interesai, be to, buvo apsunkintas jų teisių gynimas – gyventojai prarado galimybę efektyviai įgyvendinti teismo pripažintas turtines teises dėl maždaug 200 tūkst. Lt išieškojimo.
D. Milevičienė nesutiko su jai pateiktais kaltinimais. „Tikrai nepadariau jokio nusikaltimo, vykdymo byloje viską atlikau teisingai, veikiau pagal Civilinio proceso kodekso (CPK) ir kitas normas, pagal galiojančius įstatymus“, – teisme yra sakiusi kaltinamoji.
Išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, kad vykdydama teismo sprendimą antstolė vadovavosi proceso normomis, įstatymų reikalavimų nepažeidė ir stabdyti teismo sprendimo vykdymo neturėjo pagrindo.
Pasak teismo, kadangi norimas parduoti turtas buvo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, D. Milevičienė, norėdama realizuoti turtą, pagal nustatytas procedūras kreipėsi į teisėją, kuris leido jai tai padaryti. Nors buvo žinoma, kad ketinamam parduoti turtui kitose bylose buvo uždėti areštai, tačiau teismų sprendimai tose bylose nebuvo įsiteisėję, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas neturėjo teisinio pagrindo vykdymo bylos stabdymui.
Teismas taip pat pabrėžė, kad tuo metu, kai D. Milevičienė atliko vykdymo proceso veiksmus, minėta daugiabučių namų savininkų bendrija nebuvo vykdymo proceso šalis, todėl antstolė neturėjo pareigos pranešti jai apie savo atliekamus vykdymo veiksmus.
Teismas taip pat konstatavo, kad D. Milevičienė, parduodama areštuotą turtą, savo veiksmais nepažeidė Konstitucijoje garantuotos teisės į nuosavybės neliečiamumą, kadangi vykdymo proceso metu minėta bendrija nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į areštuotą bendrovių turtą, kadangi civilinė byla, kurioje bendrija reiškė ieškinį, dar nebuvo išnagrinėta.