„Pabendravau su nuteistaisiais, matau jų problemas. Jiems rekomenduota rašyti ne skundus, o pasiūlymus Kalėjimų departamentui, kad mes norėtumėme turėti tai ir tai, tokius daiktus, didesnes pakuotes ir panašiai. Manau, kad nuteistieji, su kuriais bendravome, perduos kitiems kaliniams. Visi jų pageidavimai, pasiūlymai bus svarstomi jau sausio mėnesį“, – BNS sakė R. Krikštaponis.
Nuteistuosius papiktinę pakeitimai, be kita ko, numato, kad sultys, kava, arbata, kakava gali būti laikomi ne didesnėse kaip pusės litro gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines), o įvairūs padažai – ne didesnėse kaip 200 gramų pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines).
R. Krikštaponis sako, kad nebus atsisakoma sugriežtinimų, dėl kurių labiausiai piktinasi nuteistieji, t. y. patalynės paėmimo dienomis iš nusižengusių kalinių, taip pat nebus padidintas per savaitę leidžiamas įsigyti vaisių ir daržovių kiekis – 4 kilogramai. Tačiau jis neatmeta, kad gali būti atsisakyta pakuočių dydžių apribojimų kai kuriems produktams, taip pat pataisos namų parduotuvėse asortimentas gali būti papildytas kanceliarinėmis prekėmis.
„Reikia atsižvelgti ir į tai, kad ne visi produktai būna tam tikroje pakuotėje. Tai gal dalis produktų tikrai galėtų būti ir kitokiose pakuotėse“, – pripažino jis.
Teisingumo ministerija ir departamentas apribojo pakuočių dydžius bei daržovių kiekius tvirtindami, kad tuo dalis kalinių piktnaudžiauja ir gaminasi alkoholį.
Nuteistieji bado akciją nutraukia
Anot R. Krikštaponio, bado streiką paskelbusių nuteistųjų sumažėjo nuo 700 ketvirtadienį iki mažiau nei 130-ies: penktadienio pavakarės duomenimis, Vilniaus pataisos namuose dar badavo keturi, Pravieniškių – 15, Marijampolės – aštuoni nuteistieji. Daugiausia oficialiai badaujančiųjų buvo likę Alytaus pataisos namuose – 98.
Anot R. Krikštaponio, tik dalis nuteistųjų Alytuje badavo iš tiesų, kiti buvo atsisakę valgyklos maisto ir iškeitė jį į savo turimą.
Pats kalėjimų sistemos vadovas teigia pastarosiomis dienomis aplankęs nuteistuosius Alytuje, Pravieniškėse, Marijampolėje.
„Vienas iš nuteistųjų sakė: aš žinau, kad dešimt dienų badauti sveika. Jis ir nori išbadauti dešimt dienų. Čia yra jų pasirinkimas“, – kalbėjo jis.
Departamento vadovas taip pat pabrėžė, kad dienomis patalynė paimama tik iš nusižengusių kalinių.
„Nuobauda skiriama ne šiaip kažkam pasirinktinai, o už tam tikrą neleistiną veiksmą, už drausmės pažeidimą. Jei žmogus padaro drausmės pažeidimą, jis turi ne miegoti visą dieną, o užsiimti veikla, skaityti, mąstyti, kad kitą kartą pagalvotų prieš darydamas“, – aiškino R. Krikštaponis.
Anot jo, tvarkos pakeitimuose jau anksčiau atsižvelgta į kalinių pageidavimus neįskaičiuoti maisto į su savimi leistinų turėti daiktų svorį.