DELFI šią savaitę pranešė, kad Rusijos Federacijoje buvo sulaikytas ir tardymo izoliatoriuje įkalintas buvęs Kalvarijos savivaldybės tarybos narys Algirdas Geležius, kurio policijos pareigūnai ieškojo nuo 2012 m. pabaigos – netikėtai nuo teisingumo pasislėpęs buvęs nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujamos partijos narys yra nuteistas dėl dvigubos žmogžudystės.
Istorija, dėl kurios 43 metų A. Geležius buvo nuteistas keturiolikos metų laisvės atėmimo bausme, yra labai panaši į tą, kurią pastaruosius mėnesius daugiau ar mažiau aptarinėja visa Lietuva, mįslingai dingus baikeriui A. Kilkui.
Buvęs Kalvarijos politikas baudžiamosios atsakomybės neišvengė net praėjus aštuoniolikai metų po visą Suvalkiją sukrėtusio nusikaltimo – nors A. Geležius ne kartą buvo išteisintas dėl dviejų žmonių nužudymo, nes nerasti nužudytųjų kūnai ir ginklai, kuriais jie buvo nužudyti, tačiau po atkaklios prokurorų ir nužudytųjų artimųjų kovos teismas vis dėlto jam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę.
Būtent Kalvarijos gyventojo byloje teismas suformavo naują praktiką – nuteisti dėl nužudymo galima ir tuo atveju, jeigu kūnas nesurastas, o žudikas sugebėjo paslėpti visus įkalčius. Žinoma, tokiu atveju, būtina turėti ir kitų įrodymų – kadangi A. Geležius veikė ne vienas, jų buvo surasta.
Dingusio baikerio istorija atvėrė senas žaizdas Suvalkijoje
Ne vienas esą galėjo veikti ir A. Kilkaus nužudymu kaltinamas L. Baltrūnas – iš pradžių įtarimai buvo pareikšti baikerių klubo vadovo bičiuliui Dariui Matusevičiui, pravarde Meška. Jis yra prisipažinęs, kad tądien, kai dingo A. Kilkus, būtent L. Baltrūnas jo paprašė sunaikinti šiam priklausantį motociklą „Harley Davidson“. Šiandien D. Matusevičiui įtarimai panaikinti, bet kodėl, nenorėdami pakenkti tyrimui, prokurorai nesako, o buvusio įtariamojo advokatė aiškina, jog Meška niekaip nesusijęs su nusikaltimu.
Įtarimai taip pat yra pareikšti ir L. Baltrūno bičiuliui Kazimierui Jakui, pravarde Sofoklis, tačiau koks jo galimas vaidmuo, taip pat neatskleidžiama. Įtarimai pareikšti ir L. Baltrūno žmonai Daivai Baltrūnienei, kuri esą po spalio 15 d. įvykių paslėpė liemenę.
Dėl to, kad ilgą laiką A. Geležius kuo ramiausiai vaikščiojo gatvėmis ir net turėjo progą dalyvauti rinkimuose, kėlė didelį aukų artimųjų pyktį. Net dabar, kai A. Geležius dar nepasiekiamas Lietuvos teisėsaugai, vieno nužudytųjų brolis DELFI užsiminė manąs, jog Marijampolės policija puikiai žinojo, kas buvo padaryta ir esą daugybę metų net dangstė žudiką.
Ir iki šiol jie abejoja, ar nuo teisingumo Karaliaučiaus srityje pasislėpęs A. Geležius bus grąžintas atlikti bausmės – Rusijoje yra gavęs politinį prieglobstį. Kaip jis buvo suteiktas, Lietuvai niekas neaiškina, tačiau Marijampolės apskrities policijos Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Dainius Zubas sako, kad šiuo metu vyksta A. Geležiui suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūra. Bet ar bus panaikinta, nežinia, tačiau prokurorai jau yra pateikę visus ekstradicijai reikalingus dokumentus.
Iš Lietuvos pabėgęs keturių vaikų tėvas A. Geležius slapstėsi ne tik Rusijoje, bet ir kitose jai artimose valstybėse. Slapstydamasis jis nenutraukė ryšių su savo artimaisiais.
D.Zubas nenustebo, kai DELFI sulygino A. Geležiaus ir L. Baltrūno bylas – jos išties yra panašios, nors panašių istorijų Lietuvoje jau būta ir daugiau. Tiek L. Baltrūnas, tiek A. Geležius vengė bendrauti su teisėsauga, o Kalvarijos gyventojas net bandė papirkti įtakingą kriminalistą, tyrusį jo bylą – politikas manė, kad net ir nužudęs du žmones gali ramiai gyventi. Tiesa, kaip vėliau prisipažino teisme, gyventi nėra taip paprasta, nes jį ėmė persekioti depresija ir kitos su psichika susijusios ligos.
Nors A. Geležiaus aukų kūnai taip ir nebuvo surasti, tačiau dar prieš pasislėpdamas nuo teisingumo žudikas bandė įrodyti, kad be žinios dingę vyrai yra gyvi, o kaltinimai grindžiami tik prielaidomis – niekas taip ir nenustatė, kur šie buvo palaidoti, esą gal jie kur nors sau ramiai gyvena užsienyje.
Dviguba žmogžudystė – dėl pinigų
Dėl dvigubos žmogžudystės A. Geležius buvo nuteistas tik praėjus 18 metų po nusikaltimo – apkaltinamąjį nuosprendį teismas priėmė 2012 m. lapkritį. Anksčiau teismai buvo nusprendę, kad A. Geležius yra nekaltas dėl Kalvarijoje gyvenusių Raimondo Akelio (24 m.) ir Zeniaus Valinčiaus (19 m.) mirčių – esą buvusio politiko negalima kaltinti dėl nužudymo, nes yra nerasti dingusių vyrų lavonai bei ginklai, kuriais jie buvo nužudyti.
Kad buvęs politikas būtų nuteistas, dideles pastangas dėjo prokurorai, kurie visą laiką buvo įsitikinę, jog byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina A. Geležiaus kaltę – jie net pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo pristatę du buvusius Kauno kūno kultūros instituto studentus, kurie smulkiai papasakojo, kaip R. Akelis ir Z. Valinčius buvo nuvežti į mišką, nužudyti, o paskui užkasti duobėje. Šiuos parodymus buvę įtariamieji, vėliau tapę liudytojais (nes nežinojo, kad vyriškius ketinama nužudyti), ikiteisminio tyrimo teisėjui davė būdami suimti.
Netrukus po to į laisvę išleisti ir liudytojais tapę A. Geležiaus draugai savo poziciją pakeitė ir ėmė tvirtinti, kad kalbėjo tik tai, ką jiems esą iš anksto buvo nurodę pareigūnai. Maža to, vienas liudytojas pareiškė, kad išvis anksčiau nedavė parodymų, o jį išklausyti turėjęs teisėjas neva tik nukopijavo jo tyrėjams duotus parodymus.
Prokuratūros kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad A. Geležius dar 1994-ųjų balandžio 19-ąją apie 23 val. prie Papiliakalnių (Asijavičiaus) ežero esančiame miške, tyčia, kankindamas itin žiauriai, nužudė negalinčius pasipriešinti ir esančius bejėgiškos būklės R. Akelį ir Z. Valinčių.
Pasak prokurorų, A. Geležius įtarė, jog vyriškiai iš jo motinai priklausančio gyvenamojo namo galėjo pavogti jo broliui priklausančius maždaug 14-16 tūkstančių litų (4-4,6 tūkst. eurų) įvairia valiuta.
Iškasė duobę ir suguldė, o paskui – nušovė
Nustatyta, kad tądien A. Geležius su bendrais R. Akelį ir Z. Valinčių nusivežė į mišką ir vienam jų virve surišo rankas, o kitam – surakino antrankiais ir pririšo prie medžių bei suguldė ant žemės. Vyriškiai buvo mušami ir verčiami prisipažinti dėl pinigų vagystės, tačiau R. Akelis ir Z. Valinčius neigė pavogę pinigus.
Tuo metu vienas iš nukentėjusiųjų netikėtai iš virvių išsilaisvino rankas, iššoko iš duobės ir į A. Geležių bei tris jo bendrus šaudydamas iš revolverio bandė pasprukti.
Tačiau nesėkmingai – vyrai jį pagavo, vėl virve surišo rankas ir įstūmė atgal į duobę.
Pasak prokurorų, po to A. Geležius nušovė vieną jaunuolių, o kitas ėmė maldauti pasigailėjimo – net žadėjo atiduoti tariamai pagrobtus pinigus.
„Nėr išeities, reikia dėt ir kitą“, – pasakęs šiuos žodžius A. Geležius nušovė ir kitą vyriškį. Juos kompanija ėmė užkasinėti duobėje.
Kabinosi į gyvenimą – subadė
Užkasinėjant vienas iš nukentėjusiųjų pradėjo keltis.
„A. Geležius galvodamas, kad Z. Valinčius ir R. Akelis dar gyvi ir suvokdamas, kad gyvybė nukentėjusiesiems bus neišvengiamai atimta itin žiauriai ir kankinančiai, besikeliantį bei kitą nukentėjusįjį subadė atsivežtu ir tyrimo metu nenustatytu peiliu, padarydamas tyrimo metu nenustatytą skaičių dūrių bei pjautinių žaizdų, t.y. sąmoningai pasirinko tokį itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą“, – teigiama kaltinamajame akte. Tai vėliau patvirtino ir teismas.
Tirti dviejų Kalvarijos gyventojų dingimo bylą pareigūnams sekėsi gana sunkiai – į tyrimą buvo įtraukta net speciali Policijos departamento pareigūnų grupė. Jų darbas buvo apsunkintas, nes į akiratį patekęs įtariamasis A. Geležius staiga pasislėpė. Po ilgo slapstimosi jis vis dėlto buvo surastas, tačiau visą laiką savo kaltę neigė.
Praėjus 10 metų po R. Akelio ir Z. Valinčiaus dingimo, 2005-ųjų pradžioje pareigūnai sulaikė kartu su A. Geležiumi Kauno kūno kultūros institute studijavusius Gintarą Mickevičių ir Gediminą Stankevičių. Jie prisipažino, kad kartu su Ukrainoje sulaikytu Giedriumi Juknevičiumi sutiko A. Geležiui padėti pagąsdinti pinigų vagyste įtariamus du žmones.
G. Mickevičius pasakojo, kad miške A. Geležius vienam vaikinui rankas surišo virve, o kitą gulintį antrankiais prirakino prie medžio.
„A. Geležius pradėjo jų klausinėti, kur pinigai ir pritūpęs juos daužė rankomis per inkstus, – G. Mickevičius tikino, kad egzekucija vyko maždaug tris valandas. – Kad tuos vaikinus labiau paveiktų ir įbaugintų, A. Geležius kartu su G. Stankevičiumi jų akivaizdoje netoliese iškasė duobę. (...) Paskui kažkuris iš tų vyriškių išsilaisvino ir bėgdamas iš savadarbio ginklo į A. Geležių, G. Stankevičių ir jį pradėjo šaudyti, tačiau šūvių nesigirdėjo. Aš tą vyrą pasivijau, „daviau į kaulus“ ir atvedžiau atgal prie duobės. Tada A. Geležius, atrakinęs nuo medžio ir antrą vyrą bei vėl ant jo rankų uždėjęs antrankius, jiems abiem liepė lipti į duobę, ką pastarieji ir padarė“.
Prašė tik vieno – pasigailėti
Kaip pasakojo G. Stankevičius, tuomet A. Geležius vėl pradėjo tuos vyrukus kamantinėti dėl pinigų vagystės, tačiau jie ir toliau neprisipažino.
„Po to A. Geležius keliais šūviais vieną vyruką nušovė. (...) Kitas vyrukas po jo draugo sušaudymo A. Geležiui pasakė: „Algi, pasigailėk, atiduosiu visus pinigus“.
A. Geležius tuo momentu pasakė, kad „nėr išeities, reikia dėt ir kitą“, ir po šių žodžių nušovė ir antrą vyruką. Tada aš, A. Geležius, G. Juknevičius ir G. Mickevičius ištikti šoko automatiškai duobę su lavonais pradėjome užkasinėti rankomis ir kastuvu.
Pasak G. Stankevičiaus, po egzekucijos A. Geležius juos parvežė į Kauną.
„Išleisdamas iš mašinos jis pasakė, kad jeigu mes kam nors „žioptelėsime“ apie tai, ką matėme, tai mums bus tas pats, kaip ir tiems dviems vyrukams“, – tyrėjams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui kalbėjo kaunietis.
Pasiūlė lavonus perlaidoti
G. Stankevičius ir G. Mickevičius taip pat tikino, kad po kiek laiko A. Geležius siūlė grįžti į nusikaltimo vietą.
„Po kažkiek tai laiko A. Geležius man siūlė tuos lavonus perlaidoti, kadangi, pasak A. Geležiaus, aukų kišenėse yra 1000 JAV dolerių, kuriuos reikia pasiimti ir pasidalinti“, – teigė G. Mickevičius.
Kartu su A. Geležiumi į mišką vykę jo draugai savo parodymus patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją – buvo baiminamasi, kad įtariamieji vėliau gali savo poziciją pakeisti. Pareigūnų prielaidos pasitvirtino – į laisvę išleisti G. Mickevičius ir G. Stankevičius ėmė neigti savo žodžius.
Buvęs Kalvarijos politikas A. Geležius savo kaltės nepripažino, tačiau neneigė, kad tądien, kai dingo R. Akelis ir Z. Valinčius, su jais ir draugais iš Kauno kūno kultūros instituto vykęs su jais pasikalbėti. Anksčiau jis buvo pareiškęs, kad po vyriškių dingimo jis juos matęs miestelyje.
A. Geležius taip pat buvo kaltinamas dėl bandymo papirkti ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną iš Policijos departamento. Teigiama, kad 20 tūkst. litų kyšį bylą tiriančiam Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos vyriausiajam tyrėjui Egidijui Gudavičiui vyras siūlė už tai, kad šis kitiems tyrimą vykdantiems kolegoms ir jų veiklą kontroliuojančiam prokurorui suteiks dezinformaciją. Dėl jos tyrimas turėjo nukrypti klaidinga linkme.
Kalvarijos politikas buvo įsitikinęs, kad prokurorai ne tik iš karto jį paleis, bet ir nebekaltins ypač sunkiais nusikaltimais. A. Geležius taip pat buvo pripažintas kaltu ir dėl šio nusikaltimo.
Išvadino antruoju Henyte
Kad A. Geležius atsidurtų už grotų daug pastangų įdėjo nužudytųjų vyrų artimieji. Vieno jų sesuo siekė, kad žudikas bausmę atliktų ne pataisos namuose, o kalėjime, pačiomis griežčiausiomis kalinimo sąlygomis.
Pasak jos, teismas pripažino, jog R. Akelis ir Z. Valinčius „buvo nužudyti itin žiauriai, juos suguldžius ant žemės, vienam rankas surišus virve, kitam – surakinus antrankiais, abu pririšus prie medžių, apie 3 valandas naudojant prieš juos psichinį ir fizinį smurtą (mušant į įvairias kūno vietas), šalia jų iškasus duobę ir po to juos suguldžius į ją surakintomis rankomis, panaudojant ginklą, šauta į juos, vienas besikeliantis iš duobės subadytas peiliu, tai padaryta ir su kitu, kaip nužudymo tąsa, galvojant, kad šis taip pat gyvas.“
„A. Geležius klaidino teismą, slapstėsi siekdamas išvengti atsakomybės ir bausmės, bandė papirkti tyrėją, įvairiais būdais stengėsi nuslėpti nusikaltimą – įvertinus jo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumą, sunkumą ir žiaurumą, nepataisomus padarinius ir tai, kad buvo pasikėsinta į labiausiai ginamą vertybę – asmens gyvybę, tikslingiausia būtų laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti kalėjime“, – sakė ji.
Moteris viename teismo posėdyje A. Geležių net išvadino antruoju Henyte (Henriku Daktaru) – esą jis visada elgdavosi gana ramiai, nors jo sąžinę turėtų slėgti dviguba žmogžudystė.
Pats tapo taikiniu: nužudymą organizavo pusbrolis
A. Geležius taip pat pats buvo tapęs taikiniu – jį nužudyti buvo sumanęs jo paties pusbrolis. Dar 2003 m. Kalvarijos gyventojas Algirdas Vasiliauskas už 1 tūkst. JAV dolerių buvo pasamdęs galimą žudiką – jam davė 600 litų šaunamajam ginklui įsigyti bei 200 JAV dolerių ir 280 litų „avansą“.
Paaiškėjo, kad A.Geležiaus nužudymą jo pusbrolis sumanė surengti už esą 1999 m. pasisavintą cigarečių krovinį – krovinys priklausė A.Vasiliauskui, o A.Geležius jį pasisavino.
A. Vasiliauskas buvo sulaikytas po pareigūnų kruopščiai parengtos operacijos – gavę informacijos apie rengiamą nužudymą pareigūnai atliko daugybę slaptų veiksmų, nes nusikaltimas galėjo būti įvykdytas bet kuriuo metu.
Tada buvo nuspręsta nelaukti ir įtariamąjį išprovokuoti – pareigūnai inscenizavo A.Geležiaus dingimą – netoli Kalvarijos esančio Jurgežerių ežero pakrantėje pastatė jo automobilį „Mazda 626“, ant kurio paliko panašių į kraujo dėmių, taip pat pakrantėje imitavo neva įvykusių grumtynių pėdsakus.
Netrukus žiniasklaidai buvo pranešta apie tariamą A.Geležiaus dingimą ir įtarimus, kad jis gali būti pagrobtas arba nužudytas, nors iš tikrųjų A.Geležius buvo paslėptas saugioje vietoje. Tada nužudymo organizatorius ir vykdytojas buvo sulaikyti.
Už pasikėsinimą nužudyti A. Vasiliauskui buvo skirta pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmė. Tuo metu A. Geležių turėjęs nužudyti Kalvarijos gyventojas pasislėpė Karaliaučiuje.