– Pirmiausia norėčiau paklausti, ar bažnytinio teismo teisėju gali būti bet kuris kunigas, ar reikalingas ir specialus išsilavinimas?
– Bažnytinio teismo teisėju gali būti ne tik kunigas, bet ir tikintis pasaulietis, tačiau teisėjų kolegijai pirmininkauti gali tik dvasininkas. Abiem būtina turėti bent kanonų teisės licenciato laipsnį.
– Kur galima įgyti kanonų teisės žinių?
– Apaštalų Sosto pripažintuose kanonų teisės fakultetuose, kurie įprastai veikia to paties Apaštalų Sosto universitetuose. Mums artimiausias toks fakultetas yra Liublino šv. Jono Pauliaus II universitete. Absoliuti dauguma Lietuvos kanonistų mokslus baigė viename iš popiežiškųjų universitetų Romoje.
– Lietuvos teisėjus į pareigas skiria prezidentas. Kas skiria bažnytinio teismo teisėjus?
– Visuotinė Bažnyčia padalyta į vyskupijas (diecezijas). Kiekvienoje vyskupijoje teisminė valdžia priklauso tos vyskupijos vyskupui. Savo teisminę valdžią vyskupijos vyskupas vykdo paskirdamas teisminį vikarą (oficiolą). Oficiolas yra ir vyskupijos bažnytinio teismo pirmininkas. Kitus teisėjus paskiria taip pat vyskupijos vyskupas.
– Ar bažnytinio teismo procesas ir procedūros skiriasi nuo Lietuvoje veikiančių valstybės įsteigtų teismų?
– Nemanau. Principai yra tie patys. Turi būti ieškovo pateiktas ieškinys. Tuomet patikrinamas šalių veiksnumas ir teismo kompetencija. Po to šalys pakviečiamos nustatyti ginčo objekto. Jos informuojamos apie priklausančias teises ir pareigas. Nustačius ginčo objektą, renkami įrodymai. Jeigu aplinkybės to reikalauja, pasisako ekspertai. Po šio etapo šalys supažindinamos su surinkta medžiaga.
Santuokos negaliojimo bylose turi pasisakyti santuokos ryšio gynėjas (nurodo visas aplinkybes už santuokos galiojimą) ir kiti proceso dalyviai. Po to teisėjas arba teisėjų kolegija priima sprendimą, kuris paskelbiamas proceso dalyviams, nurodant sprendimo apskundimo galimybę. Ginčai gali būti nagrinėjami įprastu būdu (rašytinis), žodžiu arba remiantis tik dokumentais. Santuokos negaliojimo byla gali būti papildomai sprendžiama sutrumpinto proceso tvarka. Šiam procesui vadovauja ir sprendimą priima pats vyskupijos vyskupas. Sutrumpintas procesas taikomas, kai ieškinį dėl santuokos negaliojimo sutartinai pateikia abu sutuoktiniai ir santuokos negaliojimo priežastys yra akivaizdžios.
– Daugelyje valstybių teisės aktai keičiami, tobulinami, kad būtų pritaikomi prie šiandienos situacijos. Ar tai galima pasakyti ir apie bažnytinius teisės aktus?
– Taip pat ir bažnytiniai teisės aktai yra nuolat keičiami. Pavyzdžiui, Kanonų teisės kodekso VI knyga (baudžiamoji teisė) buvo iš esmės pakeista Popiežiaus Pranciškaus 2021 m. birželio 1 d. Šis popiežius 2015 m. rugsėjo 15 d. reformavo ir santuokos paskelbimo niekine procesą. Teisiniais ir kitais klausimais įvairios Apaštalų Sosto žinybos (kongregacijos) leidžia instrukcijas ir kitus dokumentus. Teisiniais klausimais ypač svari yra Popiežiškosios teisėkūros tekstų tarybos veikla.
– Taip, galima turėti advokatą. Prie kiekvieno bažnytinio teismo turi būti sudarytas advokatų sąrašas, iš kurio to pageidaujantis proceso dalyvis galėtų pasirinkti savo atstovą. Įmanoma pasiskirti ir kitą asmenį (ne iš nurodytųjų). Vienu ir kitu atveju advokatas turi būti katalikas ir išmanantis kanonų teisę. Advokatų sąrašą patvirtina vyskupijos vyskupas, o atskirai bylai pasirinktą advokatą gali patvirtinti ir bylą nagrinėjantis teisėjas.
– Žmonės dažniausiai yra girdėję tik apie vieną bažnytinio teismo funkciją – bažnytinės santuokos pripažinimą negaliojančia. Ar pastaraisiais metais sulaukiama daug ieškinių tokią santuoką pripažinti negaliojančia? Kokia yra tendencija: tokių ieškinių daugėja ar mažėja?
– Pastaraisiais metais nagrinėjamų ieškinių skaičius yra pastovus (Panevėžio vyskupijos bažnytiniame teisme nagrinėjama apie 30 ieškinių per metus). Savotiškas tokių ieškinių pikas buvo šio šimtmečio pirmaisiais metais.
– Pagal kanonų teisę yra tik kelios priežastys, kai bažnytinė santuoka gali būti pripažinta negaliojančia. Kokios šios priežastys?
– Santuokos negaliojimo priežastys skirstomos į dvi grupes: santuoką ardančios kliūtys ir ydingas santuokinis sutikimas. Santuoką ardančios kliūtys: amžius, lytinis nepajėgumas, giminystė (tiesiojoje linijoje visada, o šalutinėje linijoje iki 4 laipsnio imtinai), svainystė (su buvusio sutuoktinio giminaičiais tiesiojoje linijoje), įstatyminė giminystė, kunigystės šventimai, amžinieji skaistybės įžadai, pagrobimas (sutuoktinio pagrobimas, norint jį priversti sudaryti santuoką), nusikaltimas (vieno iš sutuoktinių nužudymas, siekiant sudaryti santuoką su likusiu gyvu), santuokinis ryšys, skirtingas kultas (santuoka tarp pakrikštyto kataliko ir nekrikštyto asmens), viešas padorumas (santuoka su buvusio sugyventinio giminaičiu tiesiojoje linijoje).
Santuokinis sutikimas būna ydingas šiais atvejais: pakankamo protinio suvokimo stoka, rimtas gebėjimo suvokti esmines santuokos teises ir pareigas, abipusiai duodamas ir priimamas, trūkumas, nepajėgumas prisiimti esmines santuokos pareigas dėl psichinio pobūdžio priežasčių, esminių žinių apie santuoką nebuvimas, klaida dėl asmens, klaida dėl asmens savybės, apgaulė dėl asmens savybės, visiškas ar dalinis apgaulingas santuokinis sutikimas (ištarti žodžiai neatitinka vidinio valios nusistatymo), santuokos sudarymas su sąlyga, susijusia su ateitimi, prievarta ir baimė. Be to, santuoka turi būti sudaryta laikantis kanoninės santuokos sudarymo formos.
– Kiek laiko trunka santuokos pripažinimo negaliojančia teisminis procesas? Kokia dalis ieškinių yra patenkinama?
– Santuokos pripažinimo negaliojančia teisminis procesas pirmojoje instancijoje turi būti užbaigtas per vienus metus. Apeliacinis tribunolas šį klausimą turi išspręsti per pusę metų. Sutrumpintas procesas užbaigiamas per 45 dienas. Patenkinama yra absoliuti ieškinių dauguma – daugiau kaip 90 proc.
– Ar galima apskųsti vyskupijos bažnytinio teismo priimtą sprendimą? Kuriame teisme nagrinėjamas toks skundas?
– Santuokos pripažinimas negaliojančia – tik viena iš bažnytinio teismo funkcijų. Kokias kitas bylas gali nagrinėti bažnytinis teismas?
– Bažnytinis teismas gali nagrinėti bet kokius ginčus, kurių formalus pagrindas yra kodifikuotas kanonų teisėje. 98 proc. visų nagrinėjamų bylų bažnytiniuose teismuose vis dėlto yra dėl santuokos negaliojimo. Be to, būna bylų dėl kunigystės šventimų galiojimo, dvasininko sugrąžinimo į pasauliečių luomą ir dvasininkų drausminių bylų, turtinių ginčų tarp bažnytinių juridinių asmenų arba prieš juos, bylų dėl sutuoktinio numanomos mirties.
– Ar daug tokių bylų nagrinėjama?
– Tikrai labai retai.
– Pernai Popiežius Pranciškus atnaujino Kanonų teisės kodeksą ir įtraukė į jį direktyvų dėl bausmių dvasininkams už nepilnamečių lytinį išnaudojimą. Ar tokio pobūdžio bylos buvo nagrinėjamos Lietuvos bažnytiniuose teismuose?
– Iš tikrųjų Popiežius Pranciškus atnaujino Kanonų teisės kodekso VI knygą apie bausmes Bažnyčioje, tačiau netikslu kalbėti apie nuostatų dėl bausmių už nepilnamečių lytinį išnaudojimą įtraukimą, nes tokios bausmės už šiuos nusikaltimus jau buvo ir 1983 m. paskelbtame Kanonų teisės kodekse. Popiežius Pranciškus savo potvarkiu šią sritį tik reformavo. Visų pirma, pedofilijos nusikaltimo sąvoką praplėtė draudžiamiems veiksmams su asmenimis iki 18 metų (anksčiau buvo su asmenimis iki 16 metų). Taip pat pailgintas senaties dėl šio nusikaltimo terminas (iki 20 metų nuo dienos, kai auka sulaukia pilnametystės), numatytos procedūros, kai ir šis terminas atskirais atvejais gali būti pratęstas.
Be to, Popiežius įtraukė naujų nusikaltimų šioje srityje apibrėžimą. Pedofilijai prilyginamas dėl psichikos ar fizinės būklės pažeidžiamų asmenų lytinis išnaudojimas ir baudžiamas disponavimas pornografinio turinio vaizdais, kuriuose vaizduojami nepilnamečiai asmenys.
Kiek tokio pobūdžio bylų buvo nagrinėjama ar dar yra nagrinėjama Lietuvos bažnytiniuose teismuose, negaliu pasakyti, nes bažnytiniuose teismuose nėra nagrinėjamų bylų suvestinių. Asmeniškai teko pirmininkauti vienoje tokio pobūdžio teisėjų kolegijos byloje. Nepamirškime, kad atskirais atvejais pedofilijos nusikaltimai gali būti baudžiami ir baudžiamąja tvarka.