„Daroma išvada, kad neturtinės žalos egzistavimo faktas yra įrodytas“, – paskelbė bylą dėl valstybės institucijų civilinės atsakomybės išnagrinėjęs teismas.
Nors vyras, kurį baudžiamąja tvarka persekiojo prokurorai, iš valstybės prašė priteisti 10 tūkstančių eurų neturtinei žalai atlyginti, jo ieškinį išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad jam iš specialios Teisingumo ministerijos sąskaitos turės būti sumokėti 8 tūkst. Eur.
„Ieškovas, būdamas suimtas, jautė ne tik fizinį ir psichologinį diskomfortą, tačiau ir nerimą dėl savo sveikatos“, – ieškinį iš dalies patenkinusi teisėjų kolegija pabrėžė, kad toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant ne tik į svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą, bet ir į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo imperatyvus.
Automobilyje rado didelį kiekį narkotikų
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Vilniuje gyvenantis Valentinas A. buvo sulaikytas, o vėliau ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro prašymu suimtas jį įtariant į Lietuvą kontrabandos būdu atgabenus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio.
Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti dar trys asmenys, jiems visiems skirta griežčiausia kardomoji priemonė nuolat buvo tęsiama.
Kai tyrimas buvo baigtas, baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismui perdavę prokurorai nurodė, kad Valentinas A. dar 2020 m. liepos mėnesį su vienu asmeniu nuvyko į Latvijos sostinę, kur vieno vyro prašymu turėjo į Vilnių atgabenti neseniai įsigytą automobilį „Mercedes Benz A160“. Jame buvo paslėpta 1 972,60 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 0,853 g – narkotinės medžiagos karfentanilio.
Valentinas A. tikino, kad nieko apie tai nežinojo, tik pažįstamo prašymu nuvažiavo į Rygą, kur tariamai nevažiuojantis automobilis buvo užkeltas ant transportavimo automobilio ir atgabentas į Vilnių. Narkotines medžiagas pareigūnai automobilyje įrengtoje slėptuvėje surado po trijų savaičių.
Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu Valentinas A. kategoriškai kratėsi jam pateiktų kaltinimų, tikino, jog tenorėjo padėti pažįstamam žmogui pargabenti automobilį, o vyro, su kuriuo jis važiavo iš Rygos, esą net nepažinojo.
Teisėjai: negalima sakyti, kad gabeno narkotikus
Teisme nepavyko įrodyti Valentino A. kaltės, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė jį išteisinti ir nurodė nedelsiant paleisti į laisvę. Vėliau šį nuosprendį prokurorai skundė aukštesniajam teismui, tačiau išteisinamasis nuosprendis nebuvo pakeistas.
„Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad narkotinės medžiagos buvo automobilio bagažinėje dar Rygoje ir jos automobilyje keliavo iki Vilniaus, – išteisinamajame nuosprendyje pabrėžė teismas. – Priešingai, šios narkotinės medžiagos automobilyje buvo surastos praėjus 24 dienoms nuo automobilio atvežimo į Vilnių. Byloje nėra jokių duomenų, ar automobilis „Mercedes Benz A160“ visą tą laiką stovėjo toje pačioje vietoje ar su juo buvo važiuota ir jis vėl buvo pastatytas lygiai toje pačioje (net ir toje pačioje aikštelėje) ar kitoje vietoje, ar per tą laiką niekas nebuvo patekęs į šį automobilį, ar nebuvo išimti / įdėti kokie nors daiktai, pavyzdžiui, kaltinime minimos ar kitos narkotinės arba psichotropinės medžiagos.“
Pasak teisėjų, baudžiamojoje byloje nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų visumos, kuri leistų neabejotinai spręsti, jog Valentinas A. žinojo ir suprato, kad jo pažįstamas automobiliu gabena narkotines medžiagas.
Vis dėlto, teismas sutiko su valstybinį kaltinimą palaikiusiu prokuroru, kad Valentino A. vaidmuo galėjo būti „saugoti ar suteikti pagalbą, jeigu jos reikėtų dėl kilusio pavojaus galimai gabenamoms narkotinėms medžiagoms“, bet kartu nurodė, jog galėjo būti ir taip, jog jis „važiavo tik dėl kompanijos“, nes net nebuvo surinkta duomenų, kad už pagalbą jam buvo kaip nors atsilyginta.
„Nesant galimybės byloje esančiais įrodymais paneigti bent vienos iš šių versijų ir neabejotinai nustatyti Valentino A. tyčinės kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu negali būti priimtas“, – teismas pabrėžė, kad valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Valentino A. kaltę „bandė įrodyti netiesioginiais įrodymais apie atskirus tarpinius faktus, kurie tarpusavyje nesijungia, taip pat tai, jog vadovaudamasis netiesioginiais įrodymais darė prielaidas, kuriomis bandė užpildyti aiškias kaltinimo spragas ir taip pagrįsti kaltę.“
Kai išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo, Valentinas A. kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje jis nurodė, kad teismas jam suėmimą skyrė pernelyg ilgam laikui, esą jis buvo neteisėtas ir sankcionuotas tam nesant teisinio pagrindo.
„Teismui buvo žinoma, kad dirbu Rusijoje ir dėl to nuolat kirsdavau Lietuvos sieną, suėmimą skyrę teismai neatsižvelgė į mano advokato pateiktus argumentus ir juos patvirtinančius dokumentus, jog dėl savo silpnos sveikatos, būtino nuolatinio gydymo būčiau neturėjęs net teorinės galimybės pabėgti, pasislėpti nuo teismo, nes paleistas į laisvę pirmiausia būčiau tęsęs gydymą, užsiėmęs savo sveikatos gerinimu“, – nurodė jis.
Vyras taip pat pabrėžė, kad suėmimas turėjo įtakos ne tik psichologinei, bet ir fizinei sveikatai – suėmimo metu jo sveikatos būklė buvo prasta, jam buvo diagnozuota išeminė širdies liga, dėl to nuolat kamavo skausmai įvairiose kūno vietose, dusulys, bendras silpnumas ir kt., buvo paskirta operacija, bet dėl įkalinimo ji taip ir nebuvo atlikta.
„Suimtas patyriau neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepagrįstai ilgą laiką buvau atribotas nuo socialinio gyvenimo, šeimos, draugų, negalėjau vykdyti darbinės veiklos, tai sukėlė ne tik nuostolių, bet ir nerimą dėl finansinės ateities, – ieškinyje nurodė išteisintasis. – Suėmimo metu patyriau žymų psichologinės būsenos pablogėjimą, kuris pasireiškė nerimu, baime, nuolatine įtampa, o tai lėmė miego sutrikimus. Buvimas neteisėtai suimtam daugiau nei vienus metus man paliko negrįžtamų traumų, patyriau psichinį šoką, pažeminimą, jaučiau nesaugumo, įtampos, baimės jausmus. Praradau pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, teisėsaugos pareigūnais.“
Už grotų praleido daugiau kaip metus
Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija, kurias vyras byloje dėl žalos atlyginimo patraukė atsakovėmis, su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nes esą neįrodė pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų, o teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Su tokia pozicija nesutiko teismas – pažymėjo, kad šioje byloje yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kai teismų procesiniai sprendimai dėl suėmimo skyrimo / termino pratęsimo nėra nuginčyti ar panaikinti, tačiau asmeniui priimtas išteisinamasis nuosprendis.
„Nagrinėjamu atveju būtent ir egzistuoja sąlygos vertinti, ar valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos, – nurodė teisėjai. – Vertinant pareigūnų, teisėsaugos institucijų bei teismo veiksmus bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai kontekste, pirmiausia pažymėtina tai, jog ieškovo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas vertinant iš esmės tuos pačius duomenis, kurie buvo teikiami ir dėl ieškovui skirto suėmimo termino pratęsimo. Nors sprendžiant suėmimo ar jo termino pratęsimo klausimus nėra nagrinėjamas asmens kaltės klausimas, tačiau ilgiau nei 6 mėnesius trunkantis asmens suėmimas sudaro pagrindą įvertinti pirminių bei ikiteisminio tyrimo metu jau surinktų įrodymų apimties, turinio bei konkretumo pokytį, taip pat galimybes įtariamajam skirti švelnesnę kardomąją priemonę.“
Anot teisėjų, nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių naujų Valentino A. įtarimo pagrįstumą patvirtinančių duomenų, tačiau jam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pakeitimo klausimas nebuvo spręstas, o suėmimo skyrimo terminas buvo pratęsiamas iš esmės tų pačių duomenų pagrindu.
„Yra pagrindas konstatuoti bendrosios valstybės pareigūnų pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, dėl kurio ieškovas buvo suimtas daugiau nei vienus metus laiko, nors, remiantis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nebuvo įrodyta, kad ieškovas dalyvavo padarant nusikalstamą veiką“, – teismas pabrėžė, jog šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus veiksmus Valentino A. atžvilgiu, kaip civilinės atsakomybės sąlygą.
Anot teisėjų, daugiau nei metus trunkantis suėmimas, nesant tam pagrindo, Valentinui A. neabejotinai sukėlė neigiamų išgyvenimų, kadangi asmuo buvo izoliuotas nuo įprastos jam buitinės aplinkos, neturėjo galimybės gyventi įprasto kasdienio gyvenimo bei užsiimti tiek darbinėmis, tiek laisvalaikio veiklomis.
„Daroma išvada, kad neturtinės žalos egzistavimo faktas yra įrodytas“, – teismas nurodė, jog būdamas suimtas Valentinas A. jautė ne tik fizinį ir psichologinį diskomfortą, tačiau ir nerimą dėl savo sveikatos.
