Bus geriau: jauni mokslininkai ateitį sieja su darbu teismuose

Pastaraisiais metais neretai stebime, kaip šalies vadovei prisiekia nauji teisėjai, kurie į teismų sistemą ateina iš akademinių sluoksnių. Mokslininkų nauda teismų sistemoje nagrinėjama įvairiais aspektais.

Tačiau kartais pamirštame, kad į teismus ateina ne tik teisėjai-mokslininkai, bet ir kiti teisininkai, kurie sėkmingai derina darbą teismuose su moksline karjera.

TEISMAI.LT pakalbino kelis doktorantūroje studijuojančius ir Lietuvos teismų sistemoje teisėjų padėjėjais dirbančius jaunus mokslininkus. Aišku viena – jie rado savo vietą teismų sistemoje, yra jai naudingi ir planuoja joje likti.

Vertinamas kitoks mąstymas

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko padėjėja Dovilė Murauskienė šiame teisme pradėjo dirbti 2008 m. vasarą po bakalauro studijų. Teisėjo padėjėja Dovilė tapo ne iš karto – metus jai teko padirbėti teismo posėdžių sekretore. Nuo 2011 m. pabaigos ji yra ir Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto doktorantė. Anot jos, doktorantai šiame teisme yra visapusiškai palaikomi.

Tai sakydama Dovilė turi omenyje ne tik organizacinio pobūdžio palaikymą (sąlygų ruoštis egzaminams, rengti straipsnius sudarymą, galimybes išvykti į stažuotes užsienio valstybių universitetuose ir galiausiai rašyti disertaciją), bet ir nuolatinį paskatinimą tobulėti, kuris, nors ir ne visuomet išsakomas garsiai, yra gerai juntamas.

Dovilė sako, kad bene aukščiausias jos, kaip doktorantės, įvertinimas ir palaikymas yra tada, kai ir teisėjai, ir teisėjų padėjėjai kreipiasi į ją pagalbos kilus tam tikriems sudėtingesniems, neįprastiems teisiniams klausimams ir nori išgirsti jos, kaip prie „mokslo prisilietusios“ teisininkės, nuomonę.

Paklausta, ką teisėjo padėjėju dirbantis doktorantas gali pasiūlyti teismų sistemai, Dovilė atsako, kad pagrindinis dalykas – tai kitoks požiūris į konkrečią teisinę situaciją bei teisės nuostatų aiškinimą, kurį doktorantas atsineša iš universiteto. Studijuodama doktorantūroje ši jauna mokslininkė susiduria su atsidavusiais mokslui žmonėmis, iš kurių semiasi idėjų, naujo požiūrio į įvairias teisines situacijas, jų vertinimą, taip pat teisės normų aiškinimą.

Dovilė pasakoja, kad vos tik pradėjusi doktorantūros studijas per savo specialybės egzaminą gavusi pamoką, jog doktorantas visiems gerai žinomas tiesas ir susiformavusias nuostatas turi vertinti ne kaip objektyvią duotybę, o kaip kritinio mąstymo objektą. Tik tuomet teisės mokslas, o kartu su juo – ir praktika, turi realių galimybių tobulėti ir vis labiau prisitaikyti prie besikeičiančių aktualijų.

Jaunąją mokslininkę džiugina tai, kad teisėjai, spręsdami vienokį ar kitokį teisės aiškinimo ir taikymo klausimą, pageidauja išgirsti, ką apie tai mano mokslininkai, ir, negana to, į tą nuomonę atsižvelgia.

Kalbėdama apie tai, ar praktika padeda mokslinėje veikloje, Dovilė drąsiai teigia, kad būtent praktinėje veikloje, analizuojant bylas, skaitant procesinius sprendimus, galiausiai bendraujant su profesionaliais teisininkais, ir kyla pagrindinės idėjos, kurioje vietoje yra doktrininių spragų ir kur labiausiai reikėtų mokslinio pagrindimo.

Darbo kokybę lemia žinios

Klaipėdos apygardos teisme dirbantis ir Mykolo Romerio universiteto doktorantūroje asmens neturtinėmis teisėmis besidomintis teisėjo padėjėjas Tomas Pukšmys teismų sistemoje dirba beveik penkerius su puse metų. Doktorantūroje studijuojantis Tomas teigia, kad darbui jo mokslinė veikla tikrai netrukdo. Doktorantas su šypsena prasitaria, kad teisingiau būtų sakyti, jog labiau nukenčia mokslinė veikla dėl darbo. Juk siekiant suderinti darbą su studijomis tenka aukoti laisvalaikį, šiek tiek laiko pavogti nuo šeimos.

Vis dėlto Tomo gaunama nauda šiuos praradimus atperka: doktorantūroje įgyjamos dalykinės savybės (gilinimasis į teisės problemas, disciplinuotumas, minčių dėstymas ir struktūra) praverčia darbe. Dėl to studijas doktorantūroje jis vertina kaip priemonę, kuri prisideda prie kokybiškesnio darbo.

Skirtingai negu ankstesnė pašnekovė, Tomas neįžvelgia jokio išskirtinio paskatinimo mokslininkų atžvilgiu, išskyrus teisėjus – pastarieji teismų sistemoje laukiami ir pageidaujami. Kita vertus, Tomo nuomone, galima suabejoti, ar verta doktorantus kaip nors ypatingai skatinti, nes paprastai teisėjo padėjėjais dirba asmenys, kurie dar tik studijuoja doktorantūroje – jie mokslinėje srityje nieko nėra pasiekę. Tad avansu skatinti už veiklą be rezultatų kaip ir nėra pagrindo.

Paklaustas apie išskirtines teisėjo padėjėju dirbančio doktoranto savybes, Tomas vienareikšmiškai negalėjo pasakyti, ar tokių yra. Jo nuomone, kokybišką darbą lemia ne doktorantūros studijos, o turimos žinios, atsidavimas darbui bei kitos teigiamos asmeninės ir dalykinės savybės.

O doktorantūros studijų naudą jam norisi susieti ne su tiesioginiu darbu, bet su akademine veikla – pastarojoje doktorantas gali save labiau realizuoti ir daugiau duoti universitetui, negu atlikdamas tiesiogines savo padėjėjo funkcijas teisme.

Siūlo nestandartinius sprendimus

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo padėjėja Gražina Kreč ir teismų sistemoje, ir moksle – naujokė. Teisme ji dirba dar tik kelis mėnesius – nuo praėjusių metų gruodžio, o Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros doktorantūroje studijuoja (domėjimosi sritis – sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles) nuo spalio mėn.

Gražinos nuomone, mokslinė veikla neabejotinai padeda dirbant teisėjo padėjėju – užsiimant moksline veikla, renkant ir sisteminant įvairią informaciją disertacijos ar rengiamų straipsnių tema vienareikšmiškai įgaunama daugiau žinių įvairiose teisės srityse, pastebimos praktikoje bei teorijoje esančios teisės problemos. Be to, doktorantas gali pasiūlyti nestandartinių problemų sprendimo variantų, išsamias problematikos analizes bei kitokį vieno ar kito klausimo vertinimą teisės teorijos prasme.

Ne tik mokslinė veikla turi privalumų dirbant teisinį darbą, bet ir mokslininkai taip pat daug žinių, kurias gali panaudoti mokslinėje srityje, pasisemia dirbdami teisme. Doktorantės nuomone, dirbdami teisme jauni mokslininkai turi galimybę įgyti labai daug praktikos, kurią galėtų panaudoti savo moksliniuose darbuose.

Platesnis vaizdas

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme daugiau negu ketverius metus dirbantis teisėjo padėjėjas Donatas Murauskas įsitikinęs, kad mokslinė karjera padeda dirbti teisme. Mokslinio pobūdžio tyrimai praturtina ne tik atskirų teisės sričių žiniomis, bet ir moko kritinio mąstymo, alternatyvaus požiūrio į įvairius reiškinius. D. Murauskas yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantas, domisi ekonomine teisine analize, ūkio reglamentavimu, teismo procesu.

Anot Donato, mokslinės žinios praturtina praktinio pobūdžio darbą, suteikia daugiau lankstumo, padeda matyti platesnį sprendžiamos praktinės problemos vaizdą, žinant įvairius alternatyvius būdus lengviau pasiekti tam tikrą tikslą. Moksliniai ir praktiniai įgūdžiai, jo nuomone, yra puiki sintezė, padedanti pasiekti įdomių, kūrybiškų, vertingų rezultatų sprendžiant kilusias problemas.

Doktorantas sako nejaučiantis, kad jauni mokslininkai yra kaip nors ypatingai skatinami dirbti teismuose. Anot jo, šis skatinimas yra ne sisteminis, o labiau priklauso nuo konkretaus teismo ir jo vadovo politikos. Patraukti jaunus mokslininkus dirbti teismuose įmanoma tik iš tiesų domintis jų vykdoma mokslinio pobūdžio veikla ir padedant įgyvendinti jų akademinę veiklą per mokslinio pobūdžio įdirbio ir praktinio darbo sintezę.

Kitaip tariant, reikia sudaryti tokias sąlygas, kurios teiktų naudą ir teismui, ir doktorantui, vykdančiam mokslinę veiklą už teismo ribų. D. Murauskas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme tvirtina jaučiantis palaikymą dėl savo mokslinės karjeros. Anot jo, pirmiausia doktorantas teismui gali būti naudingas dėl kitokio mąstymo būdo ir įdirbio tam tikroje teisės srityje. Jeigu žmogus yra rimtai įsitraukęs į mokslinę veiklą, jis įgyja mąstymo abstrakcijomis, teorijų taikymo įgūdžių, gebėjimą apibendrinti konkrečius atvejus. Tokie įgūdžiai, jo nuomone, papildo kazuistiškesnį, atvejo studijoms artimesnį praktinio pobūdžio mąstymą.

Be to, doktorantas mokslinėje veikloje gali domėtis ir teismui aktualiomis sritimis, šitaip praturtindamas teismo darbą teisės doktrinoje pateikiamomis diskusijomis, lyginamuoju požiūriu vertingais teisės taikymo pavyzdžiais, tarpdisciplininėmis įžvalgomis dėl konkrečių teisės taikymo atvejų. Be to, doktorantas gali sėkmingai padėti teisėjams spręsti sunkias bylas, įvairius ribinius atvejus, vykdyti teismo praktikos analizę.

Požiūris iš šalies

Aloyzas Kruopys, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas:

Sakyti, kad doktorantūroje studijuojantys ar daktaro mokslo laipsnį jau turintys teismų darbuotojai paprastai išsiskiria platesniu akiračiu juos dominančioje srityje, vadinasi, pasakyti tik pusę tiesos. Tokie žmonės išsiskiria iš kitų, pavyzdžiui, tuo, kad, turėdami pakankamai stabilų teorinį pagrindą, suformuotą žinių apie tam tikrą dalyką sistemą, analizuoja vieną ar kitą problemą ne tik įvairiapusiškai, bet dažnai ir tokiu netikėtu kampu, jog kartais jų kūrybiškumas nustebina. Ir ne kuo kitu, o savo paprastumu, kylančiu iš paties pamatinio, esminio ginčo (problemos, situacijos) suvokimo, aplinkiniams kartais labai neįprasto, nestandartinio. Tačiau tai nereiškia, kad neteisingo. Neretai jų novatoriškas „priėjimas“ prie dalyko ir neįprastiniai metodai „pagyvina“ teismų jurisprudenciją, leidžia identifikuoti ir pašalinti kai kuriuos jos (pavyzdžiui, argumentavimo, struktūravimo) trūkumus, o visa tai, nors ir skamba paradoksaliai, supaprastina teismo sprendimu perduodamą informaciją ir paprastam žmogui palengvina jos dešifravimą.

Prof. dr. Rima Ažubalytė, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanė:

Atsakymas į klausimą, ar asmeniui, vykdančiam teisės mokslo tyrimus, būtina tirti ir teisės praktiką, yra vienareikšmis: be abejo, taip. Ypač jei doktorantai, tokie kaip Dovilė (profesorė yra D. Murauskienės mokslinė vadovė – aut. pastaba), dirba darbą, tiesiogiai susijusį su jos atliekamais tyrimais baudžiamojo proceso srityje.

Jei vis dėlto kažkam dar būtų aktuali sena klišė apie teorijos ir praktikos nesuderinamumą ir nereikalingumą, prisiminkime 100 metų senumo citatą: „Kai kurie mūsų teisininkai teigia, kad teisės mokslas, teorija ir doktrina teisės praktikai nereikalinga, kartais net kenksminga, nes „teoretikas“, skrajojąs kažkur dausose, nematydamas žemės, gyvų žmonių ir jų reikalų. Vadinamieji „gyvenimo“ teisininkai dažnai siūlo užversti knygas ir spręsti teisės bei gyvenimo klausimus „savo“ protu, savo gyvenimo patyrimu, o kartais net savo „intuicija“. Teisininko teorininko parengtas įstatymas būsiąs ne visiem suprantamas, o tas teisės kūrinys turįs būti visiems aiškus, populiarus. Ši pažiūra klaidinga, ir tokiais „gyvenimiškais metodais“ gali būti mūsų teisinė praktika įstumta į diletantizmą, net į savivalės šunkelius. Tvirtinimas, kad įstatymams kurti ar jiems interpretuoti teisės mokslo ir jo metodų nereikia, yra lygus tvirtinimams, kad erdvės tūriui matuoti nereikia geometrijos mokslo, kad sudėtingam statiniui pastatyti nereikia fizikos mokslo, kad chirurginiam veiksmui atlikti nereikia anatomijos mokslo ir t. t. Šie mokslai, lygiai kaip ir teisės mokslas, yra „teoriniai“ tol, kol iš knygos dedami į galvą, bet kai jų nurodytais keliais reikia veikti, tai jie tada esti tiek praktiški, jog be jų nežengsi nė žingsnio, o jei žengsi, tai pražūsi, nieko doro nenuveikęs.“

Lygiai tą patį galima pasakyti apie teisės taikymo įtaką mokslui – be teisinės realybės mokslo tyrimai negali būti išsamūs, o kartais netgi sunkiai įsivaizduojami.

Ateitis – teismuose

Doktorantų paklausėme, ar jie įsivaizduoja save, dirbančius ir karjeros siekiančius teismuose.

D. Murauskas: „Į tolesnę karjerą žvelgiu gana lanksčiai ir, jeigu teismų sistemoje jausiuos reikalingas, naudingas, galėsiu visapusiškai realizuoti save, tai neabejotinai teisme ir dirbsiu.“

G. Kreč: „Karjeros galimybės dažnai priklauso nuo įvairių gyvenimo situacijų bei aplinkybių, tačiau būtų be galo džiugu, jei pavyktų tolesnę karjerą tęsti teismų sistemoje.“

D. Murauskienė: „Teismų sistema yra viena palankiausių terpių teisininkui, siekiančiam suderinti mokslinę ir praktinę veiklos sritis. Todėl šiuo metu savo ateitį matau būtent teismų sistemoje.“