Į posėdį atvykęs buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis mano, kad pats patikimiausias kelias būtų Konstitucijos keitimas.
„Konstitucinis Teismas ne kartą sakė, kad pats patikimiausias ir aiškiausias kelias yra Konstitucijos keitimas, tai yra numatymas Konstitucijoje, kad toks asmuo, kuris buvo pašalintas už priesaikos sulaužymą po tam tikro laiko, kuris numatytas Konstitucijoje, galėtų iš naujo balotiruotis į Seimo narius. Tai neliečia balotiravimosi į Prezidentus, nes Strasbūro teismas apie balotiravimosi į Respublikos Prezidentus visiškai nepasisakė niekur, kalba tik apie Seimo narius“, - trečiadienį žurnalistams sakė buvęs KT pirmininkas.
Jis skeptiškai vertina svarstomą idėją panaikinti apkaltą.
Jis nesiėmė atsakyti, kada Konstitucinis Teismas galėtų keisti savo doktriną.
„Aš negaliu dabar pasakyti už Konstitucinį Teismą, kada jis galėtų keisti doktriną. (...) Vien Strasbūro teismo priimtas sprendimas neleidžia Konstituciniam Teismui peržiūrėti savo doktrinos, nes tai iš pašalės veikimas. Konstitucija yra vidaus, mūsų valstybės suvereniteto garantija prieš bet ką“, - akcentavo buvęs KT pirmininkas. Jo nuomone, KT doktrinos reinterpretavimas turi kilti ne iš išorės, bet iš vidaus.
Paklaustas apie galimas sankcijas Lietuvai, jeigu nebus įvykdytas EŽTT sprendimas, R. K. Urbaitis sakė manąs, kad turėtų būti atsižvelgta į tai, kad Konstitucijos keitimas yra sudėtingas procesas.
„Manau, kad sprendžiant dėl sankcijų bus atsižvelgta į tai, kad tai ne paprasto teisės akto keitimas, o Konstitucijos keitimas, kuris yra sudėtingesnis negu kito akto pakeitimas. Be abejo, į tai turėtų būti atsižvelgta“, - mano R. K. Urbaitis.
Vietoj užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus į komisiją atvykęs viceministras Neris Germanas tvirtino, kad mes turime įgyvendinti EŽTT sprendimą, nes priešingu atveju nukentėtų Lietuvos autoritetas.
Viceministras taip pat apgailestavo, kad Lietuva iki šiol neturi valstybinės institucijos žmogaus teisių klausimais.
Laikinojoje tyrimo komisijoje apsilankęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Gediminas Grina apsiribojo lakoniškais atsakymais į Seimo narių klausimus, tačiau pažadėjo atsakyti į raštiškai suformuluotus klausimus.
Trečiadienį į komisijos narių klausimus atsakinėjo teisingumo ministras, buvęs vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Ona Buišienė, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys ir kiti kviesti asmenys.
Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl R. Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo darbą turėtų baigti iki liepos 1 d. Tačiau komisijos pirmininkas Kęstas Komskis prognozuoja, kad komisija tikriausiai nespės nuveikti užsibrėžtų darbų, todėl teks prašyti Seimo pratęsti jos darbą.
Kitas komisijos posėdis planuojamas birželio 27 d.
Seimo nutarimas įpareigoja komisiją išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol nėra įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas byloje pagal pareiškėjo R. Pakso skundą dėl Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamų teisių pažeidimo.
Komisija aiškinasi, kaip per 180 dienų Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 110 sesijos konstatavimą dėl R. Pakso politinių teisių atkūrimo nuo 2004-ųjų.