Kaip informuoja Vyriausybės atstovė EŽTT, Strasbūro teismui V. Adomaitis skundėsi dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybos priemonę, privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Visi šie buvusio Kybartų pataisos namų vadovo nurodyti pažeidimai buvo susiję su Kriminalinės žvalgybos (KŽ) pareigūnų surinktos informacijos panaudojimu – V. Adomaitis skundėsi dėl jos teisėtumo ir proporcingumo.
V. Adomaitis Kybartų pataisos namų vadovu tuomečio teisingumo ministro R. Šimašiaus sprendimu buvo paskirtas dar 2012 m., o nuo 2015 m. birželio iki 2016 m. gegužės jo atžvilgiu buvo atliekamas KŽ tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
„KŽ informacijos rinkimo būdas buvo telefoninių pokalbių pasiklausymas, – nurodoma pranešime. – Pabaigus KŽ tyrimą, ikiteisminis tyrimas piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nebuvo pradėtas, tačiau Generalinės prokuratūros prokuroras leido panaudoti KŽ tyrimo metu surinktą KŽ informaciją tiriant V. Adomaičio tarnybinius nusižengimus.
Vėliau V. Adomaitis buvo atleistas iš darbo, jam skiriant tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybo – buvo, be kita ko, remiamasi KŽ tyrimo metu gautais įrodymais.
Kaip nurodė Vyriausybės atstovė EŽTT, buvęs Kybartų pataisos namų vadovas skundėsi, kad negalėjo susipažinti su KŽ informacija, nors šia informacija buvo remiamasi atleidžiant jį iš pareigų ir kitos valdžios institucijos susipažino su šia informacija.
„Pareiškėjas taip pat skundėsi, kad, jo manymu, trūksta tikslaus ir tinkamo teisinio mechanizmo, apibrėžiančio, kaip informacija, surinkta KŽ tyrimo metu, gali būti naudojama ir ginčijamas jos teisėtumas“, – teigiama pranešime.
Strasbūro teismas konstatavo, kad V. Adomaitis turėjo galimybę veiksmingai kreiptis į teismą dėl jo telefoninių pokalbių pasiklausymo teisėtumo ir proporcingumo ir KŽ tyrimo metu gautos informacijos naudojimo, ir jo skundai buvo tinkamai išnagrinėti tiek bendrosios jurisdikcijos, tiek administraciniuose nacionaliniuose teismuose, kurie priėmė sprendimus susipažinę su KŽ medžiaga.
„Atsižvelgiant į pareiškėjui pateiktą informaciją apie KŽ priemonės sankcionavimo buvimą ir sprendimus sankcionuoti KŽ priemonę, pareiškėjas galėjo tinkamai formuluoti savo reikalavimus nacionaliniuose teismuose“, – pasak EŽTT, tai, kad procesas Vilniaus apygardos teisme vyko rašytine tvarka savaime nereiškia, kad V. Adomaičio skundų nagrinėjimas buvo formalus, kaip jis teigė skunde, arba kad jis atsidūrė nepalankioje padėtyje, palyginti su valstybės institucijomis (valstybės institucijų atstovai taip pat nedalyvavo teismo posėdyje).
EŽTT taip pat pripažino, kad V. Adomaičio telefoninių pokalbių pasiklausymas, šios informacijos saugojimas ir atskleidimas tiriant tarnybinius nusižengimus, dėl kurių jis buvo atleistas iš darbo, buvo įsikišimas į pareiškėjo teisę į privataus gyvenimo gerbimą, tačiau toks įsikišimas buvo pateisinamas.
„Pirma, įsikišimas buvo teisėtas (telefoninių pokalbių pasiklausymas numatytas KŽ įstatyme ir sankcionuotas nacionalinio teismo, KŽ informacija panaudota tiriant pareiškėjo tarnybinius nusižengimus), – nurodė Strasbūro teismas. – EŽTT pritarė nacionaliniams teismams, kad pareiškėjas buvo įtariamas korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčia veika, kuri kėlė grėsmę visuomenei, diskreditavo bausmių vykdymo sistemą, mažino visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba. KŽ informacijos panaudojimas siekė teisėto tikslo (garantuoti valstybės tarnybos skaidrumą ir atvirumą, siekta, kad nebūtų ignoruojami statutinių institucijų tikslai). Galiausiai EŽTT pripažino, kad toks įsikišimas buvo proporcingas. Nacionalinis teismas (Vilniaus apygardos teismas) turėjo pakankamą pagrindą sankcionuoti ir pratęsti telefoninių pokalbių pasiklausymą.“
Pasak EŽTT, iš Vilniaus apygardos teismo nutarčių matyti, kad per kiekvieną trijų mėnesių laikotarpį, kai buvo pratęsiama KŽ priemonė, įvykdavo naujų įvykių, rodančių V. Adomaičio dalyvavimą neteisėtoje veikloje, o informacija apie „naujus konkrečius įvykius“ pasitvirtindavo.
„KŽ priemonės taikymas neviršijo maksimalaus 12 mėnesių laikotarpio, numatyto KŽ įstatyme bei, kaip pažymėjo Vilniaus apygardos teismas, pasiklausymas buvo proporcingas, atsižvelgiant į pareiškėjo pareigas – jis buvo įkalinimo įstaigos direktorius – dėl to sumažėjo kitų galimybių tyrimui atlikti, – pabrėžiama EŽTT pranešime. – Dėl KŽ informacijos panaudojimo tiriant pareiškėjo tarnybinius nusižengimus proporcingumo EŽTT atkreipė dėmesį į pareiškėjo įkalinimo įstaigos direktoriaus pareigas bei tirtų veikų pavojingumą, be to, KŽ tyrimo metu gautos medžiagos panaudojimas buvo ribojamas korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčia veika.“
Pasak teismo, galiausiai V. Adomaičio tarnybiniai nusižengimai buvo nustatyti remiantis įrodymų visuma ir pareiškėjas neginčijo tarnybinio patikrinimo metu surinktos informacijos patikimumo bei jis turėjo galimybę veiksmingai dalyvauti teismo procese, siekdamas ginčyti KŽ medžiagos naudojimo teisėtumą ir proporcingumą.