Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad šiuo metu chirurgu ir chirurgijos ortopedu dirbantis 63 metų E. Bartkevičius per kelis kartus gavo 2 334 Eur kyšį – pinigus jam Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės patalpose sumokėjo farmacijos bendrovės „Valentis Pharma“ atstovė.

Tačiau žinomam medikui, kuris sveikatos apsaugos viceministro pareigas ėjo maždaug prieš 15 metų ir net buvo siūlomas į ministrus, praturtėti iš svetimų pinigų nepavyko – teismas nutarė, kad kaip kyšį gautus pinigus E. Bartkevičius privalės grąžinti valstybei.

Be to, teisėjas Robertas Rainys nuteistajam skyrė 90 MGL baudą, tačiau ją trečdaliu sumažino, nes baudžiamasis procesas įvyko pagreitinto proceso tvarka – E. Bartkevičius į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitą privalės sumokėti 60 MGL (2 259,60 Eur).

Ikiteisminį tyrimą atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai nustatė, kad E. Bartkevičius dar 2014 m., dirbdamas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, su bendrovės „Valentis Pharma“ Vilniaus regiono vadybininke Jurgita Misevičiene susitarė, kad pacientams rekomenduos bendrovės platinamus medicinos preparatus „Versan Fluid“ ir „Versan Fluid Uno“, kuriuos vėliau ligoniams suleis į sąnarius.

Pagal šį susitarimą gydytojui už kiekvieną suleistą „Versan Fluid“ turėjo atitekti 80 litų (23,18 Eur), o už „Versan Fluid Uno“ – 355 Lt (102,89 Eur). Šių medicinos preparatų kaina vaistinėse yra beveik dvigubai didesnė.

Prokurorai nustatė, kad per 2014 m. E. Bartkevičius pacientams suleido 12 vnt. „Versan Fluid“, kurie vaistinėje kainavo 150 Lt (43,44 Eur) ir 20 vnt. „Versan Fluid Uno“, kurio kaina vaistinėje – 605 Lt (175,22 Eur).

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas gydytojas pripažino jam pateiktus kaltinimus dėl kyšininkavimo. Per apklausą STT jis pasakojo, kad „Valentis Pharma“ platinamus medicinos preparatus jis pacientams rekomendavo ir suleisdavo į sąnarius tik dirbdamas ligoninėje dienos chirurgijos skyriuje.

Gydytojo teigimu, būtent šiuos medicinos preparatus suleisti pacientams pasiūlė J. Misevičienė, už tai pažadėjusi materialinį atlygį. „Ji preparatus palikdavo ligoninėje, o jiems baigiantis, pagal poreikį, pristatydavo naujų“, – tyrėjams sakė E. Bartkevičius.

Jis prisipažino, kad pacientams pats pasiūlydavo įsigyti „Valentis Pharma“ platinamus medicinos preparatus – esą jie pas gydytoją kainuoja pigiau nei vaistinėje. „Kai pacientai sutikdavo, juos suleisdavau“, – teigė chirurgas.

Kad toks buvo susitarimas su gydytojais, tyrėjams pripažino ir „Valentis Pharma“ Vilniaus regiono vadybininkė J. Misevičienė.

Nuo 2009 m. bendrovėje dirbusi moteris sakė, kad pagal pareigybes jai buvo privalu gydytojus ir vaistininkus supažindinti su bendrovės produkcija.

„2014 m. sausį iš savo tiesioginės vadovės susirinkimo metu sužinojau, kad atsiras naujas produktas – sinovinio skysčio papildas „Versan Fluid“, – sakė ji. – Kai tik jis mums buvo pristatytas, jį pristačiau ir gydytojams bei vaistininkams. Viena „Versan Fluid“ ampulė vaistinėje kainuoja 43,44-57,92 Eur, bet jeigu ji perkama tiesiogiai iš manęs, kainuoja 43,44 Eur. Mano tiesioginė vadovė buvo davusi nurodymą domėtis, ar yra potencialas šiam produktui, o domėtis reiškia tai, kad einant pas gydytojus ir vaistininkus reikia klausti, ar yra pacientai, kurie domisi injekcijomis hialurono rūgštimi.“

Vadybininkė teigė, kad netrukus sužinojo, kad šie vaistai yra paklausūs, nes žmonės šiomis injekcijomis domisi.

„Platinimas per gydytojus Vilniaus regione vykdavo taip, kad lankantis pas gydytoją yra paliekamas produktas, kartais vienas, kartais du produktai, o tuomet, kai jis būdavo suleidžiamas, atvykdavau pas gydytoją ir pasiimdavau pinigus už suleistą produktą, – sakė J. Misevičienė. – Susirinkimo metu vadovė pasakė, kad „mergaitės dabar bus taip, kad viena ampulė „Versan Fluid“ bus parduodama už 43,44 Eur, iš kurių į įmonės buhalterijos kasą reikės grąžinti 21,72 Eur, o likę pinigai turės likti gydytojui už tai, kad jis suleido mūsų platinamą vaistą pacientui“.

Pinigai buvo gydytojams mokami ir tuo atveju, kai pacientai ampulę „Versan Fluid“ pirkdavo vaistinėje, o gydytojas preparatą suleisdavo – jis turėdavo man atiduoti suleisto preparato šaknelę (vaisto nugarėlę), o aš jam už tai palikdavau voką su pinigais.“

Per kratą pas „Valentis Pharma“ vadybininkę pareigūnai rado užrašus, kuriuose buvo užfiksuota, kiek preparatų, kokiems gydytojams ir kiek pinigų jie gavo už vaisto platinimą.

„Šiuos užrašus vedžiau savo iniciatyva, nes labai bijojau, kad man po to teks pačiai susimokėti, o sumos buvo tokios, kad tokių pinigų aš niekada neuždirbčiau“, – teigė J. Misevičienė, kurios byla dar tiriama.

Pas J. Misevičienę rasti užrašai įklampino ne tik E. Bartkevičių, bet ir kitus medikus – dėl kyšininkavimo taip pat yra nuteistas olimpinės Lietuvos rinktinės gydytojas ortopedas, traumatologas Tomas Vorobjovas. Jam teismas skyrė 32 MGL (1 205 eurų) baudą, bet ir papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – neteisėtų pajamų kaip nusikalstamos veikos rezultato konfiskavimą (beveik 64 Eur).

Baudžiamojon atsakomybėn dėl kyšininkavimo yra patraukta ir daugiau medikų, tačiau jų atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai dar tęsiami.

Tyrimą dėl galimo gydytojų kyšininkavimo STT pareigūnai pradėjo 2015 m. vasarį – tada pareigūnai atliko daugybę kratų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Pasak STT, atlikus ilgalaikį kriminalinės žvalgybos tyrimą, nustatyta nusikalstama korupcinė schema, kurioje dalyvavo „Valentis Pharma“ atstovai ir įvairių šalies gydymo įstaigų gydytojai. J

au nustatyta, kad farmacijos įmonės atstovai buvo susitarę su savo aptarnaujamų daugiau kaip 30 Lietuvos miestų ir rajonų gydytojais, kad jie už neteisėtą atlygį rekomenduotų pacientams įsigyti brangius jų įmonės produktus ir nesiūlytų konkuruojančių įmonių platinamos panašios pagal sudėtį farmacinės produkcijos.

STT duomenimis, gydytojams papirkti vien per 2014 m. kyšiams įmonė galėjo skirti daugiau kaip 145 tūkst. Eur.

Pirminiais tyrėjų duomenimis, šioje nusikalstamoje sisteminės korupcijos veikloje dalyvavo daugiau kaip 100 Lietuvos gydytojų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (212)