Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje dėl sukčiavimo, neteisėto kompiuterinės mokėjimo informacijos pasisavinimo ir mokėjimo priemonių panaudojimo kaltinimai buvo pateikti šešiems asmenims. Visi jie ir buvo nuteisti.
Teisėja Nida Vigelienė nutarė, kad sukčiavimo schemą parengė ir jai vadovavo jau daugybę metų už grotų esantis 32 metų Ruslanas Kasperiūnas. Penktadienį jam buvo paskelbtas jau 22 nuosprendis gyvenime – kaltu pripažintam sukčiui teismas skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę. Ji buvo subendrinta su kitais nuosprendžiais, todėl R. Kasperiūnui buvo skirtas 17 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas.
Kartu su juo taip pat buvo nuteisti Andrius Čikas (nuteistas 16 kartą), Rolandas Nausėdas (nuteistas 12 kartą), Leonas Drazdauskas (nuteistas 8 kartą), Mindaugas Brandišauskas (nuteistas 10 kartą) ir Mantas Zagurskas (nuteistas 7 kartą). Jiems skirtos laisvės atėmimo nuo 13 iki 18 mėnesių bausmės, kurios buvo subendrintos su kitais anksčiau paskelbtais, bet dar neatliktais nuosprendžiais.
Dar vienas grupuotės narys Tomas Danilovas buvo nuteistas anksčiau.
Teismas nutarė, kad nuteistieji turės Seimo narei atlyginti padarytą žalą – 4 922,6 Eur (dar daugiau kaip tūkstantį eurų turė sumokėti T. Danilovas). Dar daugiau kaip 1,1 tūkst. Eur nuteistieji turės sumokėti greitųjų kreditų bendrovei, iš kurios M. A. Pavilionienės vardu buvo paimtas kreditas.
„Byloje nustatyta, kad tik visų kaltinamųjų bendrų veiksmų pagalba buvo įvykdytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją, teismo vertinimu, kiekvienas bendrininkas suvokė, jog jo atliekamų veiksmų tikslas apgaule pasisavinti pinigus, taip pat suprato, kad savo veiksmais (atsižvelgiant į kiekvieno iš jų vaidmenį) dalyvauja vykdant nusikalstamą veiką, – skelbdama nuosprendį pažymėjo teisėja N. Vigelienė.
– Teismas pažymi, kad teismų praktikoje internetinio sukčiavimo bylose, kurias neretai inicijuoja ir pataisos namuose bausmes atliekantys asmenys, visada dalyvauja keletas asmenų – vieni jų apgauna nukentėjusiuosius, neteisėtai gauna jų internetinės bankininkystės duomenis, prisijungimo prie jos kodus, o kiti dalyvauja apgautų nukentėjusiųjų pinigų pervedimuose, jų išgryninime ar perdavime nusikaltimo bendrininkams.“
Pasak teismo, iš anksčiau priimtų R. Kasperiūno, A. Čiko ir ,L. Drazdausko nuosprendžių matyti, kad jie, atlikdami laisvės atėmimo bausmes, jau darė analogiškas nusikalstamas veikas, susijusias su internetiniu sukčiavimu.
„Byloje nustatyta, kad R. Kasperiūnas apgaulės būdu gavo iš nukentėjusiosios jos sąskaitų elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės duomenis, prisijungimo prie jos kodus, A. Čikas ir R. Nausėdas parūpino kompiuterį, kuriuo L. Drazdauskas, gavęs iš R. Kasperiūno reikalingus duomenis, neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiosios sąskaitų ir atliko neteisėtas finansines operacijas, o M. Brandišauksas, M. Zagurskas parūpino sąskaitas, į kurias iš nukentėjusiosios sąskaitos buvo pervedami pinigai, koordinavo jų nuėmimą ir perdavimą konkrečiam asmeniui“, – teismo vertinimu, toks kaltinamųjų veiksmų bendrumas ir vienalaikiškumas akivaizdžiai rodo jų susitarimą daryti bendrą nusikalstamą veiką.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar 2012 m. organizuotai veikę visi šeši kaltinamieji sugebėjo ne tik iš Seimo narės sąskaitos nugvelbti 6 tūkst. 457,97 Eur, bet ir jos vardu iš greitųjų kreditų bendrovės „Moment Credit“ paėmė 869,57 Eur kreditą.
Sukčiavimo schemai vadovavęs R. Kasperiūnas telefonu paskambino tuometei Seimo narei į laidinį telefoną ir prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnu – pareiškė, kad nusikaltėliai nusitaikė į jos sąskaitą banke ir pasisiūlė skubiai pagelbėti. Ilgametei Socialdemoratų partijos narei reikėjo tik padiktuoti elektroninės bankininystės kodus.
Kad pateko į sukčių pinkles, M. A. Pavilionienė suprato tik tada, kai po dviejų dienų atvyko pas tariamą pareigūną pasikalbėti į FNTT.
Vėliau paaiškėjo, kad pinigai iš politikės sąskaitos pateko į kitas, o galop buvo išgryninti Jurbarke. Dalis pinigų atiteko sukčiavimo schemos organizatoriui, o kiti – jo nurodymus vykdžiusiems bendrams.
Apie tai, kad Lietuvoje daugybę metų veikia telefoniniai sukčiai, nukentėjusioji Seimo narė pirmą kartą išgirdo tik tuomet, kai buvo apgauta.
„Tai buvo šeštadienis, kai sulaukiau skambučio laidiniu telefonu, – pasakojo M. A. Pavilionienė. – Maloniu, bet griežtu balsu prisistatė pareigūnas iš tarnybos ir sakė, kad nustatė, jog iš mano sąskaitos yra nuimti pinigai. Buvau nustebusi, bet iš savo naivumo ir tikėjimo žmonėmis patikėjau. Po kiek laiko paskambino kitas asmuo, kuris kalbėjo labai džentelmeniškai, labai švelniu balsu, atsiprašinėjo, kad trukdo, bet paprašė padiktuoti kodus, nes taip norėjo apsaugoti mano pinigus.
Aš pripažįstu savo naivumą ir nežinojimą, nebuvau skaičiusi, ir padiktavau tam žmogui, džentelmenui, kuris norėjo mano pinigus apsaugoti. Ir jis prieš tai buvo sakęs, kad pirmadienį būtinai nueičiau į tarnybą. Aš nuėjau, o čia pareigūnas, išgirdęs ko noriu, labai nustebo ir papasakojo apie situaciją, kas jau daugelį metų vyksta Lietuvoje, patarė kuo greičiau eiti į banką. Čia paaiškėjo, kad sąskaita ištuštinta. Tai yra didelė gyvenimo pamoka, už kurią esu labai dėkinga šiems džentelmenams.“
Buvusi Seimo narė neslėpė, kad ir policijoje pareigūnai nusistebėjo jos naivumu: „Policijoje man pasakė: „Brangioji, kas gi šeštadienį skambina“.
„ Tai buvo gera gyvenimo pamoka, už mano naivumą ir tikėjimą, bet nepaisant šio įvykio, vis tiek tikiu žmonėmis“, – M. A. Pavilionienė pažymėjo, kad pinigai iš jos sąskaitos buvo nuimti tuo metu, kai ji telefonu kalbėjosi su tariamu FNTT pareigūnu.
O kad turi dvi sąskaitas dviejuose bankuose, parlamentarė jai skambinusiam „džentelmenui“ pasakė pati.
Politikė taip pat teisme stebėjosi, kad baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys turėjo ypatingų aktorinių sugebėjimų: „Jeigu jie turi tokių aktorinių sugebėjimų, jiems šlovė“.
Nukentėjusioji teismo prašė iš kaltinamųjų priteisti padarytą žalą – būtent tiek, kiek ji prarado iš savo sąskaitų bankuose. „Jeigu žmonės sąmoningai daro tokius nuostolius, jie turi būti nubausti – aš dirbu, neskurstu, bet juk tokie asmenys ir iš senukų pinigus pasisavina“, – sakė ji.
Buvusi Seimo narė taip pat prisipažino, kad vienas iš kaltinamųjų jai jau ikiteisminio tyrimo metu rašė laiškus ir prašė tarpininkauti pagerinant kalinimo sąlygas.
„Įsivaizduojate, vienas iš jų man rašė laiškus, labai gailėjosi, prašė pagerinti gyvenimo sąlygas – mane pribloškė vien faktas, kad tai daroma, manau, žmonės nusipelno bausmės, kad pamąstytų, kam gyvena, man jų labai gaila, kad sužalojo savo gyvenimą“, – pažymėjo M. A. Pavilionienė.