Byla, krečianti šalies politinę sistemą: kai kurie atsakymai

Visą Lietuvą apskriejo žinia, kad Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje. Tai buvo tikras smūgis visai Lietuvos politinei sistemai, sukėlęs dar ir begalę klausimų – ką tokio teisėsaugos institucijos turėjo nustatyti, kad įtarimai būtų pareikšti ne tik esamiems/buvusiems politikams, bet ir pačioms politinėms partijoms?

Kodėl teisėsaugos institucijos neatskleidžia jokios išsamesnės informacijos? Kokios sankcijos laukia partijų, jei byla bus perduota teismui bei priimti apkaltinamieji nuosprendžiai ir pan.

Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kuomet juridinių asmenų vadovai, juos kontroliuojantys asmenys neteisėtu būdu išgrynina pinigus, kurie vėliau naudojami įmonių interesams užtikrinti, neteisėtai suteikia kokių nors pranašumų prieš kitas įmones, konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose ar atlieka kitokius juridiniam asmeniui naudingus neteisėtus veiksmus.

Arba, pavyzdžiui, „staiga“ pagerėja įmonės ūkinės veiklos perspektyva, konkurencingumas, įvaizdis ir pan. Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą veikimą „juridinio asmens naudai“ greta fizinio asmens atsakomybės kartu numato ir juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę.

Kodėl įtariami ne tik asmenys, bet ir partijos?

Akivaizdu, kad minėtos bylos atveju nebuvo kažkaip specialiai tiriama politinių partijų, kaip juridinių asmenų, veikla, nustatinėjama daug ir išskirtinių veiklos aplinkybių. Pakako ištirti konkrečių fizinių asmenų veiksmus, aptikti sąsajas su atitinkamų politinių partijų veikla ir nustatyti, kad šie fiziniai asmenys, darydami galimai nusikalstamas veikas, jas darė politinių partijų naudai ir/ar interesais. Būtent tokios sąsajos nustatymas buvo pakankamas pagrindas pareikšti įtarimus tiek Liberalų sąjūdžiui, tiek Darbo partijai kaip juridiniams asmenims.

Viešoje erdvėje skelbta, kad minėtoms partijoms įtarimai pareikšti dėl stambaus masto kyšininkavimo ir stambaus masto prekybos poveikiu, nes atitinkami asmenys savo ir partijų naudai priėmė pinigų sumas bei kyšius nematerialia forma.

Nors įtarimų detalės ir neatskleidžiamos, vis tik manytina, kad pagrindas pareikšti tokius sunkius įtarimus yra, nes tai didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusi byla, kuri vienokiu ar kitokiu būdu daro įtaką visai politinei sistemai. Tad jei įtarimų pareiškimui nebūtų pakankamų pagrindų, už tokį sprendimą prokurorui tektų prisiimti atsakomybę ir, ko gero, baigti karjerą, todėl vargu ar šie įtarimai tėra „nesusipratimas“.

Kodėl neatskleidžiamos tyrimo detalės?

Žinoma, apie įtarimų pagrįstumą būtų galima pasvarstyti plačiau, jei būtų atskleistos tyrimo detalės, tačiau šiuo atveju to neleidžia daryti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, labai aiškiai nurodančios, kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini.

Bene pagrindinė priežastis, kodėl taikoma tokia taisyklė – ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimas gali sutrukdyti įvykdyti ikiteisminio tyrimo uždavinius ir (ar) trukdyti tinkamai išspręsti bylą teisme. Todėl iki byla pasiekia teismą prokurorai apie atliekamą ikiteisminį tyrimą paprastai neteikia jokios informacijos, o iškilus būtinybei informuoti visuomenę apie rezonansą sukėlusių nusikalstamų veikų tyrimą, pateikia tik ribotą informaciją, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Tad šiandien apie šią politinės korupcijos bylą mes ir teturime tiek informacijos, kiek yra būtina informuoti visuomenę, bet ne daugiau, ir tai ne informacijos slėpimas ar nenorėjimas jos atskleisti visuomenei, o tiesiog ikiteisminio tyrimo atlikimas pagal įstatymą – tai svarbi teisingumo įgyvendinimo prielaida. Belieka palaukti, kol bus surašytas kaltinamasis aktas ir byla pasieks teismą, tuomet ir bus paviešintos detalės.

Kas laukia įtariamų asmenų ir partijų?

Pagal veikas, kurių padarymu kaltinami fiziniai asmenys bei politinės partijos, įtariamiems asmenims gresia laisvės atėmimas, o politinėms partijoms galimi keli scenarijai. Juridiniams asmenims už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas arba juridinio asmens likvidavimas.

Juridinio asmens veiklos apribojimo bausmė reiškia, kad teismas uždraudžia juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla (kuria faktiškai ir užsiima juridinis asmuo) ar įpareigoja uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį, o juridinio asmens likvidavimas skiriamas tais atvejais, kuomet juridinis asmuo buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiu arba jo veiklos politika nukreipta į nusikalstamų veikų darymą.

Vertinant Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos padėtį, vargu, ar tokios bausmės galėtų būti skiriamos šioms partijoms.

Šiuo metu dėmesio epicentre atsidūrusios partijos Lietuvos politikoje gyvuoja ne vienerius metus ir jų veikla bei tikslai visiems žinomi, todėl vargiai būtų nustatyta, kad jos buvo nusikalstamų veikų įrankiais arba buvo įsteigtos daryti nusikalstamas veikas. Ko gero, labiausiai tikėtinas baudos, kuri gali siekti net iki 50 000 MGL dydžio (iki 1 900 000 Eur), scenarijus.