Savo name aptiko „nelegalus“ – kaimynų šeimą
Kauno rajone, vienoje Domeikavos seniūnijoje įsikūrusių sodininkų bendrijų gyvenantis „Delfi“ skaitytojas Arūnas sakė gyvenime netikėjęs, jog teks susidurti su juodojo humoro komedijos siužeto verta situacija. Vyras pasakojo savo name tik atsitiktinai „radęs“ ir kitus „gyventojus“ – kaimynus su mažamečiais vaikais. Pasirodo, šiems žmonėms, patiems to nežinant, gyvenamoji vieta deklaruota ne jų būste, bet kaimyniniame name.
Š absurdiška situacija išaiškėjo atsitiktinai. Kauno rajone pasikeitus tvarkai, tiesiogines sutartis su atliekų vežėjais pakeitus vietinei rinkliavai, Arūno šeima, kaip ir kiti gyventojai gavo pirmąją sąskaitą už šiuos metus. Abu sutuoktinius nustebino dokumente įrašyta suma – 43 eurai ir 4 centai.
„Nuvažiavome į Garliavą, į šią sąskaitą atsiuntusią savivaldybės bendrovę „Komunalinių paslaugų centras“, čia mums paaiškino, jog suma tokia didelė, nes mūsų name registruoti svetimi žmonės, paaiškėjo, jog tai – šalia gyvenanti šeima. Dabar antrą dieną lakstome po įstaigas, tvarkome šiuos reikalus“, – situacijos absurdiškumu stebėjosi Arūnas.
Jis sakė išsiaiškinęs, kad painiava atsirado prieš kelis metus, kai buvo keičiami sodininkų bendrijos sklypų adresai. Jiems buvo suteikti kiti numeriai, kad numeracija atitiktų Registrų centro nustatytą tvarką, tačiau gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos liko senuosiuose adresuose.
„Apie tai, kad mūsų name „gyvena“ kita šeima sužinojome tik gavę labai didelę sąskaitą. Viena mūsų kaimynė gavo net dvi sąskaitas po trisdešimt eurų, už senąjį adresą ir už dabartinį. Kitas, nuolat gyvenantis kaimynas sulaukė raginimo sumokėti tik 7 eurus, nes pasislinkus adresams jo sklypas traktuojamas kaip tuščias. Kiek žinau, nesąmonės dėl sąskaitų už šiukšles vyksta visame Kauno rajone, sąskaitos siunčiamos net mirusiems žmonėms“, – stebėjosi „Delfi“ skaitytojas.
Valdininkai privėlė klaidų, jas spręsti tenka gyventojams
Apie absurdišką situaciją prakalbęs vyras piktinosi, jog dėl valdininkų padarytų klaidų keičiant adresus dabar tenka gaišti brangų laiką. Tarsi to būta maža, žmogus pasakojo, jog niekas čia savo kaltės neįžvelgia, siuntinėja vieni pas kitus.
„Sąskaitą už šiukšles atsiuntusioje bendrovėje „Komunalinių paslaugų centras“ eilėje laukėme tris valandas. Paskui išgirdome, kad jie nieko negali padaryti, nes mūsų name registruoti ir kiti žmonės.
Vykome į Domeikavos seniūniją, ten taip pat niekas nieko negali padaryti. Kitą dieną vykome į Registrų centrą, ten mus priėmusi moteris susisiekė su gyventojų registru. Jai buvo paaiškinta, kad tai Domeikavos seniūnijos kaltė, jog keičiantis adresams ši problema nebuvo sutvarkyta. Grįžome atgal į seniūniją, kaimynus pavyko išregistruoti, pagal dokumentaciją jie dabar tarsi niekur negyvena.
Gerai, kad šiuo metu esame atostogose, turėjome laiko visa tai sutvarkyti. O jie – dirbantys žmonės, kas belieka, imti laisvą dieną, kad susitvarkyti kažkokią nesąmonę“, – piktinosi Kauno rajono gyventojas.
Apie „gyvenančius“ svetimus vaikus sužinojo tik banke
Susisiekus su sodininkų bendrijos, kurioje gyvena Arūnas, pirmininku Juozu Raviniu, šis atskleidė – adresai ir deklaruotos žmonių gyvenamosios vietos supainiotos masiškai.
„Savivaldybė numerius pakeitė, bet pamiršo perkelti informaciją apie registruotus žmones. Kodėl taip įvyko, sunku pasakyti. Žmonės turėjo suvokti, kad keičiantis numeracijai, gyventojų deklaruota gyvenamoji vieta liks senuose adresuose. Perkelti juos į naujus numerius būtų buvę kur kas paprasčiau, nei dabar, kilus tokiam chaosui“, – sakė J. Ravinis.
Sodininkų bendrijos vadovas pripažino – su šia problema susidūrė visai bendrijos sodininkai, ne savo valia „apsigyveno“ kaimynų namuose.
„Dabar jau nebegalima žmogaus „išregistruoti“, galima tik pakeisti gyvenamosios vietos deklaracijos adresą. Jeigu visi sodininkai susirinktų seniūnijoje, šią painiavą pavyktų nesunkiai išspręsti, tačiau dalis sklypų savininkų yra išvykę, juos sudėtinga surasti“, – sakė J. Ravinis.
Jis sakė, kad pirmieji signalai apie tai, jog dalis žmonių „apgyvendinti“ svetimuose namuose, pasigirdę jau anksčiau. Į banką su prašymu gauti paskolą atvykę žmonės išgirdo, jog reikės ir pažymos iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos, nes jų name registruoti du nepilnamečiai vaikai.
„Keičiant adresus iš 23 numerio sklypas tapo 33, o anksčiau šiuo adresu buvo registruoti du nepilnamečiai, kurie išvykę į užsienį, bet išvykimo nėra deklaravę. Dabar jau negali svetimo žmogaus taip paprastai paimti ir „išdeklaruoti“, – situacijos absurdiškumą atskleidė sodininkų bendrijos pirmininkas J. Ravinis.
Situacija Domeikavoje nėra išskirtinė, painiavos pilna visame rajone
Kauno rajono Domeikavos seniūnijos seniūnė Lina Mišeikienė portalui „Delfi“ pripažino, kad ši problema jai puikiai žinoma.
„Žmogus pasiima pažymą iš Registrų centro, ateina į seniūniją ir mes pakeičiame deklaruotos gyvenamosios vietos adresą – „sukeičiame" kaimynus. Į tokią situaciją buvo pakliuvusi ir mano kolegė, ji gyveno pas kaimyną, o kaimynas – pas ją“, – sakė Domeikavos seniūnė L. Mišeikienė.
Ji tikino – gavus nurodymą iš Registrų centro, adresus koreguoja rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius, o jo darbuotojai tiesiog nežiūri, kas registruotas.
„Atvejis tikrai kuriozinis. Kai sužinai, kad kaimynas gyvena pas tave, o tu – pas kaimyną, apima lengvas stresas“, – sakė Domeikavos seniūnė.
Valdininkė patikslino, adresai jos aptarnaujamoje teritorijoje keitėsi 2018 metų rudenį. Ji tik stebėjosi, kad apie įvykusią painiavą žmonės sužinojo tik dabar, gavę sąskaitas už šiukšlių išvežimą.
„Daug netvarkingų adresų visame Kauno rajone. O dabar viskas ima lįsti, kalbėjau su urbanistikos specialiste, sakė, jog visose seniūnijose tas pats“, – sakė L. Mišeikienė.
Gyventojai piktinasi naujomis sąskaitomis, kreipiasi į Vyriausybę ir Seimą
Sulaukus pirmųjų, neretai ir klaidingų Kauno rajono savivaldybės išsiųstų sąskaitų už atliekų tvarkymą, gyventojai neslepia pasipiktinimo. Jie būriais šturmuoja jas išsiuntusią bendrovę „Komunalinių paslaugų centras“, skambina ir seniūnijas bei savivaldybę.
Kai kurie jų reikalauja, kad naujoji tvarka būtų pakeista, „Delfi“ redakcija neseniai gavo kreipimosi su žmonių parašais kopijas.
Kauno rajone gyvenantys žmonės kreipėsi į Seimo narius, vyriausybę, konkurencijos tarybą ir vietos savivaldybės tarybos narius prašydami atšaukti sprendimą dėl rinkliavos už atliekų surinkimą.
Šis prašymas motyvuojamas tuo, jog, pasirašiusiųjų žmonių manymu, naujoji tvarka kelia nemažai abejonių.
„Verčiama mokėti už nekilnojamų objektų plotą, kas iškreipia principą „Moka teršėjas“, taip pat eliminuoja principą ir gyventojų skatinimą mažinti atliekų kiekį – priešingai ES ir Lietuvos siekiui rūšiuoti pakuotes ir perdirbamas atliekas.
Be to, kyla abejonių dėl paskaičiuotos rinkliavos pagrįstumo – paslauga pabrango 30 – 120 proc., nors surinkimo, išvežimo paslaugos kaina Kauno rajone sumažėjo trečdaliu.
Kelia abejonių ir nesuprantamas reikalavimas už paslaugą mokėti į priekį, nors paslauga dar nesuteikta“, – teigiama Kauno rajono gyventojų kreipimesi.
Kauno rajono savivaldybė neslepia – įsivyravo chaosas
Apie tai, kokia šiuo metu situacija su sąskaitomis už komunalinių atliekų išvežimą „Delfi“ paprašė pakomentuoti Kauno rajono savivaldybės atstovų.
Jie neslėpė – situacija iš tiesų neeilinė, kasdien sulaukiama daugybės netikslumais pasipiktinusių gyventojų skundų, o bandant šią situaciją suvaldyti netgi rengiamasi įkurti skambučių centrą.
„Pastaruoju metu surenkant ir tvarkant komunalines atliekas Kauno rajone įvyko nemažai permainų. Tiesiogines sutartis su atliekų vežėjais pakeitė vietinė rinkliava, o visą jos sistemą pavesta administruoti savivaldybės įmonei „Komunalinių paslaugų centrui“.
Pirmieji mokėjimo pranešimai su išaugusia kaina sukėlė dalies pakaunės gyventojų nepasitenkinimą ir daugybę klausimų dėl duomenų netikslumo.
Mokėjimo pranešimai buvo paruošti remiantis VĮ Registrų centro duomenimis. Neišvengėme sistemos programinių klaidų, pasitaikė susidubliavusių pranešimų, nurodytas neteisingas nekilnojamojo objekto savininkas, neteisingas konteinerių kiekis ar tūris. Šiuo metu intensyviai taisome duomenų bazių netikslumus ir atsiprašome už nesklandumus“, – teigiama Kauno rajono mero Valerijaus Makūno padėjėjos Vilijos Žukaitytės atsiųstame komentare.
Didžioji dalis skundų – patenkinama, sumos – sumažinamos
Kauno rajono gyventojus raminami, jog gavo klaidingą mokėjimo pranešimą ir dėl paklausimų gausos laiku nebuvo ištaisyti duomenys, delspinigiai už nesumokėtą sąskaitą nebus skaičiuojami iki teisingo mokėjimo pranešimo. Sumokėti reikės gavus naują sąskaitą.
„Per dieną sulaukiame apie 200 paklausimų elektroninėmis priemonėmis, dar didesnio kiekio skambučių, žmonės atvyksta tiesiai į mūsų į įmonę, kur susidaro nemažos eilės.
Turėdami ribotus žmogiškuosius išteklius nespėjame atsakyti tuojau pat, todėl tikrai sulaukiame gyventojų nusiskundimų. Dedame maksimalias pastangas šio klausimo sprendimui. Pradės veikti skambučių priėmimo centras, todėl galėsime aptarnauti didesnį kiekį interesantų vienu metu“, – sakė Kauno rajono mero padėjėja V. Žukaitytė.
Ji patikslino, kad didžioji dalis skundų yra patenkinama ir mokėtina suma sumažinama. Tačiau, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu, savivaldybė negali koreguoti mokėjimų pranešimų žmonėms, kurie teigia, neturintys mišrių komunalinių atliekų: kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo yra komunalinių atliekų turėtojas.
„Gyvenančių“ žmonių aptinkama fermose, sandėliuose ar net pamatuose
Pasidomėjus, kas teikia informacinių technologijų paslaugas chaosą ir žmonių pasipiktinimą sukėlusias sąskaitas siunčiančiai bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“, ją valdančios Kauno rajono savivaldybės atstovai minėjo, jog tai bendrovė „Technologinių paslaugų sprendimai“. O jos sukurtą vietinės rinkliavos administravimo sistemą „Mokesta“ naudoja didesnė pusė šalies savivaldybių.
Ši bendrovė pateikė savo paaiškinimą apie kuriozines situacijas, kai pasikeitus adresams žmonės, patys to nežinodami, „apsigyvena“ kaimynų namuose.
„Kai gyventojas deklaruoja savo gyvenamąją vietą, gyventojų registre yra įrašomas adreso įrašas. Šis įrašas yra nesusietas nei su Adresų registru, nei su konkrečiu nekilnojamojo turo registro objektu, jis tik fiksuoja to gyventojo adresą tam momentui.
Jei tas adresas yra keičiamas, tai adresas Gyventojų registre pasikeis tik tokiu atveju, jeigu gyventojas ateis pasitikslinti savo gyvenamos vietos, iki pasitikslinimo jo gyvenamoji vieta bus nepakeistu pirmuoju adresu.
Labai dažnai yra sutinkamos situacijos, kada gyventojų gyvenamoji vieta yra ne gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektuose, kaip pvz.: sandėlis, pamatai, nebaigta statyba, ferma ir t.t.
Sutinkami tokie atvejai, kai deklaruojamas gyventojų skaičius nekilnojamo turto objekte viršija protingumo kriterijus (pvz. 200 deklaruotų gyventojų 40 kv. m. plote).
Gyventojų registre (ypač kaimuose) yra įrašai, kur gyventojo gyvenamoji vieta yra kaimo pavadinimas.
Todėl susidaro kuriozinės situacijos, kai gyventojai deklaravo savo gyvenamą vietą vienu adresu, po kiek laiko tie adresai keitėsi, o jų deklaravimo vieta liko nepasikeitusi“, – situaciją komentuoja bendrovė „Technologinių paslaugų sprendimai“.